Maždaug valandą trukusioje V. Putino spaudos konferencijoje buvo aptartos visos JAV ir Rusijos santykių problemos.
Rusija ir JAV vienodai supranta „raudonas linijas“
Rusijos prezidentas po susitikimo su JAV vadovu Joe Bidenu pareiškė, kad Maskva ir Vašingtonas vienodai supranta „raudonas linijas“.
„Galiu jums pasakyti, kad apskritai mums aišku, apie ką kalba mūsų kolegos ir partneriai amerikiečiai. Jiems aišku, apie ką kalbame mes, kai kalbame apie „raudonas linijas“, – per spaudos konferenciją Ženevoje sakė V. Putinas.
„Turint omenyje, kad sutarėme dirbti tiek kibernetinio saugumo, tiek strateginio stabilumo srityje, manau, kad per šias konsultacijas, taip pat ir bendradarbiaujant Arkties klausimu ir kai kuriose kitose srityse, visa tai turi palaipsniui tapti mūsų diskusijų ir, tikiuosi, susitarimų objektu“, – pridūrė jis.
Vis dėlto V. Putinas nesiėmė prognozuoti, ar santykiai tarp Vašingtono ir Maskvos gerės, ir sakė, kad dvišaliai ryšiai pablogėjo dėl JAV politikos.
„Dabar sunku pasakyti, nes visi veiksmai, susiję su Rusijos ir Amerikos santykių pablogėjimu, buvo inicijuoti ne mūsų, o amerikiečių“, – po viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Putinas, atsakydamas į klausimą, ar dvišaliai santykiai jau pasiekė dugną, nuo kurio būtų galima atsistumti.
Jis pridūrė, jog amerikiečių „kongresmenai yra išradingi žmonės“.
„Ką jie dar ten prisigalvos, nežinau“, – pažymėjo rusų prezidentas.
„Jei klausite manęs apie prezidentą Bideną kaip pašnekovą ir partnerį, galiu pasakyti, kad jis yra labai konstruktyvus, subalansuotas žmogus, kaip ir tikėjausi. Jis yra labai patyręs, tai iškart matyti“, – po derybų su J. Bidenu žurnalistams sakė V. Putinas.
„Manau, mes su juo kalbėjome „viena kalba“, – pridūrė jis.
„Sutarėme, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija ir JAV Valstybės departamentas pradės konsultacijas dėl sąveikos diplomatinėje srityje visumos. Ten yra, apie ką kalbėti – susikaupė krūva darbo“, – sakė V. Putinas per savo spaudos konferenciją, surengtą po abiejų lyderių derybų.
„Man pasirodė, kad abi šalys, įskaitant amerikiečius, yra pasiryžusios ieškoti sprendimo“, – pridūrė rusų prezidentas.
Rusijos prezidentas žiniasklaidai sakė, kad jis ir Bidenas susitarė, kad jų ambasadoriai turėtų grįžti į atitinkamas pareigas ir atnaujinti savo diplomatines pareigas.
„Jie sugrįš į savo darbo vietas. Kada tiksliai – tai grynai techninis klausimas“, – žurnalistams sakė V. Putinas.
Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas ir JAV ambasadorius Rusijoje Johnas Sullivanas pastaruosius kelis mėnesius buvo savo gimtosiose šalyse dėl padidėjusios įtampos tarp abiejų šalių.
Vladimiro Putino buvo paklausta, ar jo ir Joe Bideno derybos nebuvo priešiškos.
Rusijos prezidentas tvirtino, kad derybos nebuvo priešiškos ir iš tikrųjų buvo „gana konstruktyvios“ ir abi pusės parodė „norą suprasti viena kitą“.
„Bendras vertinimas – manau, kad nebuvo priešiškumo. Priešingai. Mūsų susitikimas vyko, žinoma, principingai, daugeliu atvejų mūsų vertinimai skiriasi. Tačiau, mano nuomone, vis dėlto abi pusės parodė norą suprasti viena kitą ir ieškoti būdų, kaip suartinti pozicijas “, – po derybų žurnalistams sakė V. Putinas.
V. Putinas Joe Bidenui pasakė ir retą komplimentą, apibūdindamas jį kaip „patyrusį valstybės veikėją“.
Jie išsamiai kalbėjo dvi valandas, sakė Putinas, o ne tai, ką galėjai padaryti su dauguma kitų politikų.
„Jis labai skiriasi nuo prezidento D. Trumpo“, - sakė Putinas. Tačiau tuo pačiu pridūrė, kad Joe Bidenas jo nepakvietė į Baltuosius rūmus, o Rusijos prezidentas nepateikė jokio savo kvietimo.
Putinas pridūrė, kad jie su Bidenu susitarė „pradėti derybas“ dėl kibernetinio saugumo. Baltieji rūmai nurodė, kad susitikime su Putinu Bidenas iškels pastarųjų kibernetinių atakų prieš pagrindines JAV korporacijas klausimą.
Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad per susitikimą sutarta dėl konsultacijų dėl tolesnio naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) likimo.
Jis taip pat sakė, kad jie susitikimo metu buvo aptartas Ukrainos galimo prisijungimo prie NATO aljanso klausimas. „Mes palietėme tai plačiai“, - teigė V. Putinas.
Be to, pasak jo, J. Bidenas sutiko, kad padėtis Rytų Ukrainoje turėtų būti sureguliuota laikantis Minsko susitarimų.
Akibrokštas dėl žmogaus teisių pažeidimų
Vladimiras Putinas nesutiko su kritika dėl jo žmogaus teisių rekordo, pasmerkdamas JAV už smurtą ginklu ir smūgius bepiločiais orlaiviais. Klausimą dėl žmogaus teisių pažeidimų jam uždavė viena iš salėje buvusių žurnalistų.
Rusijos prezidentas teigė, kad JAV turi daug atsakyti, kai reikia gerbti žmogaus teises, kaip pavyzdį nurodydamas Gvantanamo įlanką.
Joe Bidenas anksčiau apibūdino Putiną kaip „žudiką“, tačiau Rusijos lyderis pabrėžė, kad didžiuosiuose JAV miestuose žmonės kiekvieną dieną yra nušauti.
"Kas yra žudikas?" - paklausė Putinas pagal jo pastabų vertimą.
Ignoravo Navalno klausimą
Vladimiras Putinas neatsižvelgė į klausimą apie įkalintą opozicijos lyderį Aleksejų Navalnį, kuris anksčiau buvo apnuodytas.
Putinas atsisakė sakyti Aleksejaus Navalno vardą, o nurodė jį tiesiog kaip „šį žmogų“. Rusijos prezidentas taip pat apkaltino Navalnį „sąmoningu“ įstatymų pažeidimu.
„Šis žmogus žinojo, kad pažeidžia įstatymus Rusijoje“, – po susitikimo su Joe Bidenu Ženevoje apie A. Navalno esą padarytą atidėtos įkalinimo bausmės pažeidimą kalbėjo V. Putinas.
Putinas sakė, kad A. Navalnas „privalėjo registruotis kaip asmuo, du kartus nuteistas lygtine bausme, sąmoningai – noriu tai pabrėžti – nepaisydamas šio įstatymo reikalavimo, šis ponas išvyko gydytis į užsienį“.
„Valdžios organai nereikalavo, kad jis registruotųsi. Kai tik jis išėjo iš ligoninės ir paskelbė savo vaizdo įrašus internete, kilo toks reikalavimas. Jis neatvyko, nepaisė įstatymo reikalavimo. Jis buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą“, – tęsė prezidentas.
„Apie tai žinodamas, jis atvyko. Darau prielaidą, kad (jis) norėjo... būti sulaikytas. Jis padarė tai, ko norėjo, tad apie ką čia kalbėti?“ – pridūrė V. Putinas.
Interviu šią savaitę Putinas atsisakė garantuoti A. Navalno saugumą kalėjime, o J. Bidenas perspėjo opozicijos lyderio mirtį, kuri labai pakenktų JAV ir Rusijos santykiams.
Kibernetinis saugumas yra „nepaprastai svarbus“ abiem šalims
Reporterio paklaustas apie kibernetines atakas tarp Rusijos ir JAV, prezidentas Putinas teigė, kad jie su Bidenu „ryžosi diskusijoms“ dėl kibernetinio saugumo.
„Mes manome, kad kibernetinė erdvė yra nepaprastai svarbi abiem šalims“, - sakė jis, nurodydamas neseniai įvykusią ataką prieš Amerikos naftos vamzdynų sistemą Teksase ir ataką prieš sveikatos apsaugos sistemą Rusijoje.
„Nemanau, kad JAV administracija yra ypač suinteresuota į tai pažvelgti, - apie išpuolį Rusijoje sakė Putinas. "Viskas, ką jie daro, yra užuominos, o mums reikia ekspertų konsultacijų."
Šiemet Maskvos ir Vašingtono santykiai krito iki istorinių žemumų. J. Bidenui pavadinus V. Putiną „žudiku“, Rusija kovą nusprendė atšaukti savo ambasadorių Anatolijų Antonovą ir nurodė JAV ambasadoriui Maskvoje Johnui Sullivanui grįžti į Vašingtoną.
J. Sullivanas Maskvą paliko balandį, abiem šalims įvedus sankcijų ir išsiuntus diplomatų.
Gegužę Rusija oficialiai Jungtines Valstijas paskelbė nedraugiška valstybe ir uždraudė jos ambasadai įdarbinti Rusijos piliečius. Šiame Maskvos sąraše, be JAV, šiuo metu yra tik Čekija.
JAV nerimui dėl Rusijos kariuomenės Arktyje „nėra pagrindo“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atmetė Vašingtono nerimą dėl augančių Maskvos karinių pajėgumų Arktyje.
„Amerikos pusės nerimas dėl militarizacijos neturi pagrindo“, – po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu Ženevoje teigė V. Putinas, pridurdamas, kad Rusija „nedaro nieko naujo“ regione, o tik „atstato sunaikintą infrastruktūrą“.
Rusijos prezidentas Arkties regioną pavertė savo strateginiu prioritetu ir nurodė investuoti į karinę infrastruktūrą bei vertingųjų iškasenų gavybą.
Pasak jo, Rusija ketina „visiškai laikytis tarptautinės teisės normų“ Arktyje.
Dėl klimato kaitos Arktis tampa vis pasiekiamesnė, o pasaulio šalys pradėjo konkuruoti dėl regiono gamtinių išteklių, laivybos kelių ir strateginės pozicijos. Ypač ši konkurencija pasireiškia dar JAV ir Rusijos, taip pat ir Kinijos.
Maskva regione vėl atidarė ir modernizavo keletą karinių bazių ir aerodromų, kurie buvo nenaudojami nuo SSRS žlugimo, ir dislokavo S-400 oro gynybos sistemas.
Tirpstant Arkties ledynams, Rusija tikisi pasinaudoti šiauriniu jūrų keliu naftos ir dujų eksportui.
V. Putinas teigė, kad Rusija yra „pasirengusi suteikti paramą visoms bendrovėms plėtojant šiaurinį jūrų kelią“.
„Gali būti kompromisų“ su JAV apsikeitimo kaliniais klausimu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad aptarė su JAV vadovu Joe Bidenu galimą apsikeitimą kaliniais ir kad šiuo klausimu įmanomi „kompromisai“.
„Aptarėme tai, gali būti tam tikrų kompromisų“, – teigė V. Putinas, pridūręs, kad šį klausimą Ženevoje iškėlė J. Bidenas.
Neseniai duotame interviu buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas, kuris Rusijoje buvo nuteistas kalėti 16 metų už šnipinėjimą, paragino J. Bideną susitarti su V. Putinu dėl kalinių mainų ir sakė esąs įkaitų diplomatijos auka.
Kitas JAV pilietis, buvęs jūrų pėstininkas Trevoras Reedas, pernai liepą buvo nuteistas kalėti devynerius metus dėl kaltinimų, kad būdamas neblaivus užpuolė Rusijos policijos pareigūną.
Savo ruožtu Maskva tikriausiai norėtų susigrąžinti Jungtinėse Valstijose įkalintą liūdnai pagarsėjusį rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą, taip pat prekyba narkotikais įtariamą pilotą kontraktininką Konstantiną Jarošenką.
V. Buto garbaus amžiaus motina kreipėsi į V. Putiną ir J. Bideną su prašymu susitarti dėl jos sūnaus paleidimo.
Neprisiims papildomų įsipareigojimų dėl Ukrainos
V. Putinas pareiškė, kad Rusija neprisiims jokių papildomų įsipareigojimų dėl Ukrainos, išskyrus Minsko susitarimų įgyvendinimą.
„Kalbant apie įsipareigojimus, susijusius su Ukraina: mes turime tik vieną įsipareigojimą – skatinti Minsko susitarimų įgyvendinimą“, – sakė V. Putinas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar Maskva prisiims naujų įsipareigojimų dėl padėties sureguliavimo Ukrainoje.
„Jei Ukrainos pusė tam pasirengusi, tada eisime šiuo keliu – be jokios abejonės“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Kijevas su prorusiškais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse kovoja nuo 2014 metų. Konfliktas kilo po tų metų pavasarį Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Po palyginti ramių 2020-ųjų šių metų pradžioje kovos paaštrėjo, o balandį Rusija sutelkė 100 tūkst. karių prie Ukrainos sienos ir Kryme. Dėl šių veiksmų Maskva sulaukė NATO perspėjimų.
Nors Rusija vėliau paskelbė, kad pajėgos, dalyvavusios pratybose prie Ukrainos sienų, atitrauktos, tiek Vašingtonas, tiek Kijevas sako, kad šis atitraukimas buvo riboto pobūdžio.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Prancūzija, Vokietija, Ukraina ir Rusija priklauso vadinamajam Normandijos ketvertui, suburtam siekiant išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje. 2015-aisiais šalys parengė vadinamuosius Minsko susitarimus konfliktui deeskaluoti.
