„Faylaq al-Sham“ grupuotės nariai „kartu su sunkiąja ginkluote, įskaitant tankus ir patrankas, pradėjo trauktis iš pietinių Alepo gubernijos rajonų bei vakarinių Alepo miesto priemiesčių“, pranešė Britanijoje veikianti Sirijos žmogaus teisių observatorija.

Toks atsitraukimas yra dalis plano, dėl kurio anksčiau šį mėnesį susitarė Sirijos režimo rėmėja Rusija ir sukilėlius remianti Turkija, kad būtų išvengta didelio masto vyriausybės karinės kampanijos Idlibo provincijoje ir besiribojančiose sukilėlių kontroliuojamose teritorijose, kurios buvo įtrauktos formuojant demilitarizuotą zoną.

„Faylaq al-Sham“ grupuotė turi maždaug 8,5–10 tūkst. kovotojų, priklausančių Turkijos remiamam Nacionaliniam išlaisvinimo frontui (NLF), sakė minėtos stebėtojų organizacijos vadovas Rami Abdelis Rahmanas.

NLF buvo suformuotas islamistinėms grupuotėms „Ahrar al-Sham“ ir „Nureddine al-Zinki“ rugpjūtį susijungus su kitomis sukilėlių grupuotėmis, kurias remia Turkija. NLF tikslas yra sukurti atsvarą augančiai grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), kuriai vadovauja su „Al-Qaeda“ anksčiau sieti asmenys Sirijoje, įtakai. Ši grupuotė kontroliuoja 60 proc. Idlibo.

Likusią Idlibo provincijos dalį kontroliuoja NLF, tačiau ji veikia ir kai kuriuose kaimyninių Alepo, Hamos ir Latakijos provincijų dalyse.

„Kalbant apie karinę techniką, tai yra antra galingiausia grupuotė Šiaurės Sirijoje ir trečia didžiausia pagal žmonių skaičių“, – sakė R. Abdelis Rahmanas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas rugsėjo 17 dieną po derybų Sočyje sutarė, kad Sirijoje bus suformuota demilitarizuota zona. 15–20 kilometrų pločio koridorius atsiras iki spalio 15 dienos ir visi džihadistai kovotojai privalo atsitraukti, kad turkų ir rusų pajėgos galėtų šioje zonoje patruliuoti.

Rusijos remiamos Sirijos vyriausybinės pajėgos pastarosiomis savaitėmis buvo sutelktos aplink Idlibo provinciją. Dėl to kilo nerimas, jog gali būti rengiamasi netrukus įvyksiančiam opozicijos bastiono puolimui iš oro ir ant žemės.

Jungtinės Tautos atsargiai parėmė Rusijos ir Turkijos susitarimą ir perspėjo, kad Idlibo puolimas gali sukelti humanitarinę katastrofą ir veikiausiai vieną didžiausių kraujo praliejimų per septynerius metus trunkantį Sirijos karą.