„Mūsų branduolinė triada yra modernesnė už bet kurią kitą triadą. Tik mes ir amerikiečiai iš tikrųjų turime tokias triadas. Ir mes čia pažengėme daug daugiau“, – interviu valstybinei televizijai sakė V. Putinas.
Trečiadienį paskelbtame interviu jis sakė, kad jei Ukrainos sąjungininkės atsiųs karius padėti Ukrainai, tai nepakeis konflikto baigties. „Jei kalbėtume apie oficialius užsienio šalių karinius kontingentus, esu tikras, kad tai nepakeis padėties mūšio lauke. Tai yra svarbiausia. Kaip nieko nekeičia ir ginklų tiekimas“, – sakė V. Putinas.
Tokius pareiškimus Rusijos vadovybė skelbia nuolat, o kalbas apie branduolinius ginklus daugelis analitikų laiko mėginimu įbauginti ir šantažuoti Vakarus. Pabrėžiama, kad pats V. Putinas neįgyvendino nė vieno užsibrėžto tikslo Ukrainoje, Rusijos kariuomenė net nekontroliuoja nė vienos visos iš keturių Ukrainos sričių, kurias Rusija neteisėtai aneksavo.
V. Putino pasisakymą apie branduolinius ginklus ir galimą Vakarų karių pasiuntimą į Ukrainą galima laikyti netiesioginiu atsakymu Prancūzijai, vienintelei Europos Sąjungos narei, turinčiai branduolinius ginklus, ir jos prezidentui Emmanueliui Macronui, pareiškusiam, kad neatmetama galimybė pasiųsti Europos šalių karius į Ukrainą.
Tai reikšmingas retorikos pokytis, Ukrainai kovojant mūšio lauke. E. Macronas savo pareiškimo ne tik neatsisakė, bet ir kelis kartus pakartojo, nors kelios Ukrainos sąjungininkės, įskaitant Vašingtoną, suskubo atmesti tokią galimybę.
Praėjusį mėnesį Kremlius įspėjo Vakarų šalis, kad, jei jos paaštrins konfliktą, kyla „reali“ branduolinės katastrofos rizika. Vakarai kaltina Rusiją beatodairiška branduoline retorika, kurią Maskva pasitelkia nuo tada, kai 2022 m. vasarį užpuolė Ukrainą.
Manoma, kad Maskva turi daugiau nei 5000 branduolinių galvučių – didžiausias pasaulyje atsargas.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė užėmė daugiau Ukrainos teritorijos, Kyjivo pajėgos susiduria su sunkumais, stokodamos artilerijos ir oro gynybos iš dalies dėl to, kad JAV Kongrese toliau blokuojama 60 mlrd. dolerių parama Ukrainai.
V. Putinas taip pat pareiškė, neva Ukraina sustiprino atakas Rusijos teritorijoje, siekdama kištis į artėjančius prezidento rinkimus. Šią savaitę Rusija patyrė vienas reikšmingiausių atakų savo teritorijoje nuo pat karo pradžios, kai daugiau nei prieš dvejus metus užpuolė Ukrainą.
Per dronų atakas Rusijoje nukentėjo kelios naftos perdirbimo gamyklos, antradienį Kyjivą palaikančių savanorių kovotojų grupės, sudarytos iš Kremliui besipriešinančių rusų, pareiškė, kad įsiveržė į Kursko ir Belgorodo pasienio regionus.
Paklaustas apie išpuolius, V. Putinas atsakė: „Tai paprasta. Visa tai vyksta nesėkmių fronte fone. Jie nepasiekė nė vieno iš pernai užsibrėžtų tikslų.“
„Neabejoju, kad pagrindinis tikslas yra sutrikdyti prezidento rinkimus Rusijoje arba bent jau įsikišti į normalų procesą“, – citavo V. Putiną naujienų agentūra „Ria-Novosti“ ir televizija „Rossija 1“.
Vadinamieji prezidento rinkimai Rusijoje vyks kovo 15–17 dienomis, daugiau nei du dešimtmečius Rusiją valdantis V. Putinas pasiskelbs laimėjęs dar vieną šešerių metų kadenciją.
