Teigiamas medijų aidas buvo juo didesnis, kadangi visi trys – musulmonai. Tad jų elgesys veikė nelyginant priešnuodis islamistų siekiui teroro išpuoliais didinti priešiškumą apskritai musulmonams, taip destabilizuojant daugiakultūrę Vakarų Europos šalių visuomenę. Terorizmo žinovai įsitikinę: maksimalus visuomenės supriešinimas yra vienas iš pagrindinių islamistų tikslų.

Šių trijų jaunų vyrų elgesys pagarbos ir pripažinimo sulaukė pelnytai. Deja, jiems atsidūrus rampų šviesoje, į viešumą iškilo ir keletas biografinių detalių, ne itin malonių patiems herojams, o ir austrų visuomenei.


Mes, turkų kilmės musulmonai, bjaurimės teroru

Pirmiausia plačiai nuskambėjo dviejų jaunų Vienos turkų, 21-erių Recepo Tayyipo Gültekino ir 25-erių Mikailo Özeno vardai. Tuo pasirūpino jie patys: M. Özenas, dar tą pačią naktį į socialinius tinklus įkėlė vaizdo įrašą su pasakojimu apie savo ir draugo nutikimus išpuolio metu.

Pasirodo, abu bičiuliai imtynininkai tą vakarą buvo atėję į Schwedenplatz išgerti kavos, o islamistui pradėjus šaudyti, skubėjo bėgti saugion vieton, tačiau pakeliui dar padėjo vyresnio amžiaus moteriai pasitraukti iš pavojingos zonos, o po to, kulkoms švilpiant, nešė sužeistą policininką iki greitosios pagalbos automobilio.

Tos gelbėjimo akcijos metu R. T. Gültekinas pats buvo sužeistas: giliai į blauzdą jam įstrigo nedidelė skeveldra.

Vaizdo įraše M. Özenas linki policininkui greitai pasveikti, o pasisakymą baigia žodžiais: „Mes, trukų kilmės musulmonai, bjaurimės bet kokios rūšies teroru. Mes – už Austriją, mes – už Vieną. Kad ir kas nutiktų, esame visada pasirengę padėti“.

Alachui leidus, norėtų pabučiuoti ranką Turkijos prezidentui

Vaizdo įrašas buvo tūkstančius kartų pasidalintas socialiniuose tinkluose, netrukus tą istoriją vienas po kito perpasakojo dienraščių internetiniai portalai, R. T. Gültekiną ir M. Özeną pasikvietė Turkijos ambasdorius ir Vienos meras Michaelis Ludwigas (SPÖ).

Žaibiškai šią istoriją savo propagandai panaudojo ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Jau kitą dieną Turkijos valstybinis televizijos kanalas TRT rodė išmaniuoju telefonu padarytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas telefoninis Turkijos prezidento pokalbis su vienu iš Vienos herojų, savo bendravardžiu R. T. Gültekinu.

Įrašą Turkijos televizija gavo iš pastarojo šeimos, – nurodo dienraščio „Die Welt“ žurnalistas Denizas Yücelis.

„Esu tikras, kad jūs reprezentuosite taiką ir tai, kas gražu“, – pokalbio metu sako Turkijos prezidentas. „Mano valstybės prezidente, atvykęs į Turkiją, labai norėčiau, Alachui leidus ir Jums sutikus, ateiti pas Jus ir pabučiuoti Jums ranką“, – atsako jaunas vyras. O jo tėvas prisipažįsta sūnų Recepu Tayyipu pavadinęs Turkijos vadovo garbei.

Vienos herojai – „Pilkųjų vilkų“ šalininkai?

Dar labiau nei tokia nuolanki pagarba „mano prezidentui“ Vienos herojų įvaizdžiui pakenkė Austrijos kurdų atkapstyti ir paviešinti abiejų veikėjų įrašai bei nuotraukos feisbuke ir „Instagram“, iš kurių aiškėja abiejų imtynininkų simpatijos ultranacionalistinei turkų organizacijai „Pilkieji vilkai“ (organizacija laikoma kovingu R. T. Erdoganą remiančios Nacionalistinio judėjimo partijos sparnu – red.).

2016 m. feisbuke paskelbtoje nuotraukoje matyti abu vyrukai, Vienos Rotušės aikštėje rodantys „vilko pasveikinimą“ – į viršų pakeltus mažąjį pirštą ir smilių. Kitoje nuotraukoje R. T. Gültekinas vilki uniformą su Orchono runomis – „Pilkųjų vilkų“ naudojamu šriftu.

Bet užvis bjauriausias, niekingiausias yra įrašas R. T. Gültekino feisbuko paskyroje, padarytas 2016 m. gruodžio 19 d., iškart po to, kai islamistas Anisas Amri Berlyno kalėdinėje mugėje sunkvežimiu sutraiškė 12 ir sužalojo arti šimto žmonių: „Man visiškai negaila dėl to, kas nutiko Berlyne“.

Dabar, paklaustas dėl šio įrašo, jaunas turkas pripažino, jog tai buvusi klaida. Abu teisinosi nesantys nei nacionalistai, nei „Erdogano naciai“. Vis viena dalis Austrijos kurdų nenorėjo patikėti, kad šiedu Vienos herojai „nekaukia su pilkaisiais vilkais“, nes bent jau vienas iš jų dar šią vasarą buvo tarp „Pilkųjų vilkų“, puolusių kurdų demonstraciją, – rašė austrų spauda.

O „Die Welt“ žurnalistas D. Yücelis, metus kalintas Turkijoje kaip „Vokietijos agentas“ ir kurdų „teroristų rėmėjas“, apgailestavo, kad Europoje islamistiniams teroristams pritaria gerokai daugiau žmonių, nei vien siauras džihadistų ratas. Ir vis viena atlaidžiai pastebėjo: šiuo atveju abu vyrai „teroristui neplojo, o jam pasipriešino, rizikuodami gyvybe“.

Jaunas palestinietis liko šešėlyje

Trečiasis Vienos herojus, Osama Joda Abu El Hosna, buvęs pačiame įvykių sūkuryje, iš pradžių buvo likęs abiejų turkų šešėlyje, nors nusiplenė tikrai ne mažiau pagarbos už drąsą.

Kai jis drauge su „McDonald‘sÅ filialo, esančio Schwedenplatz, vadovu išėjo į gatvę įsinešti gautų prekių, pasipylė pirmieji šūviai. 23-ejų palestinietis pasislėpė už betoninio suolo, tačiau pamatęs, jog teroristas sužeidė policininką, puolė šiam į pagalbą.

„Tada nutempiau jį už betoninio suolo ir mėginau sustabdyti kraujavimą“, – pasakojo Osama austrų dienraščiui „Kurier“. Kol kitas policininkas atsišaudė, jis, nusivilkęs marškinėlius, jais aprišo sužeisto pareigūno koją. Teroristas toliau šaudė jų pusėn iš maždaug 20–30 metrų atstumo. Ir nors policininkas patarė jam bėgti, vyrukas sužeistojo nepaliko.

Maždaug po 10 minučių atvažiavus greitosios pagalbos automobiliui, Osama nubėgo prie jo, tačiau sanitarai, pasak palestiniečio, buvę tarsi suparalyžuoti ir nedrįso dar tęsiantis šaudymui išlipti iš mašinos.

Tuomet jis pats vienas ryžosi tempti sužeistąjį prie greitukės. Paskutinius 20 metrų jam padėjo du turkų kilmės imtynininkai, – liudijo Osama Austrijos radijui. Paklaustas prisipažino bijojęs, tačiau pridūrė: „Aš atvykau čia iš Gazos ir žinau, ką reiškia karas“.

Austrijos mietelyje Osamos šeima buvo nepageidaujama

Simpatiškas vaikinas su savo šeima gyvena Austrijoje jau dešimt metų. Pernai vienuolikos asmenų šeima norėjo iš Vienos persikelti į žemutinėje Austrijoje esantį Vaikendorfo miestelį, buvo susiradę tinkamą namą ir jau paėmę kreditą bei pasirašę pirkimo sutartį, tačiau miestelio gyventojai nenorėjo įsileisti musulmonų ir netgi rinko parašus prieš juos, – apie tai plačiai rašyta Austrijos spaudoje.

Miestelio meras Johannas Zimmermannas anuomet argumentavo, kad „islamiško ir Vakarų pasaulio kultūra, vertybinės orientacijos bei papročiai labai skiriasi“, musulmonai „prie miestelio netinka“.

El Hosan šeima tokį argumentą vadino „giliai diskriminuojančiu“. Su advokatės Munos Duzdos pagalba jiems namą vis dėlto pavyko nusipirkti, tačiau gyventi priešiškai nusiteikusioje aplinkoje nesiryžo – namą išnuomavo.

Osamos tėvas dabar Vienoje dirba anglų kalbos mokytoju, sesuo dirba ligoninėje, o jis pats – „McDonald‘s“ restorane. Už narsą Vienos policija apdovanojo jaunuolį auksiniu Austrijos policijos medaliu ir įteikė jam policijos anstiuvą.

„Tą antsiuvą saugosiu iki gyvenimo pabaigos“, – džiaugėsi paslestinietis žurnalui „Kontrast“.

IS tiek pat reprezentuoja islamą, kiek dešinieji radikalai – Vakarų pasaulį

Dabar, žurnalistams vėl nuvykus į Vaikendorfo miestelį, pakalbintas vietos savivaldybės narys tikino, kad jie jokiu būdu nėra priešiški svetimšaliams, nes argi tuomet penktadalį miestelio gyventojų sudarytų migrantų kilmės žmonės?

Portalui moment.at Osamos tėvas Khalidas Abu El Hosna sakė nemanąs, kad Vaikendorfo gyventojai būtų blogi žmonės. Tačiau radikalaus mąstymo, pasako jo, pastaraisiais metai daugėjo. „O juk IS tiek pat reprezentuoja islamą, kiek dešinieji radikalai – Vakarų pasaulį“, – apibendrino jis.

Sūnus Osama sakėsi vaikendorfiečius prisimenantis be pykčio.

„Suprantu juos ir tai, kaip jie mąsto, dėl ko mane atstumia. Jie tiesiog bijo to, kas jiems svetima“, – sakė jis.

Tačiau palestinietis įsitikinęs, kad dabar, perskaitę apie jo poelgį, jie savo nuomonę pakeis.