DF5b gali nuskrieti 12-15 tūkst. kilometrų.
Remiantis agentūros „Reuters“ šaltiniu, keli Kinijos karo lėktuvai praskrido netoli Taivano sąsiaurį skiriančios vidurio linijos.
Kinija kelis kartus įspėjo, kad JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi nevyktų į Taivaną, kurį kinai laiko savo teritorija. Tuo metu JAV pirmadienį pareiškė, kad jų neišgąsdins Kinijos „žvanginimas ginklais“.
Anot „Reuters“ šaltinio, kinų karo lėktuvai net tik praskraido netoli sąsiaurio vidurio linijos: nuo pirmadienio netoli neoficialios skiriamosios linijos taip pat plaukioja keli Kinijos kariniai laivai.
Antradienio rytą Kinijos laivai ir lėktuvai esą palietė vidurio liniją, o tai agentūros šaltinis laiko neįprastu ir „itin provokuojančiu“ žingsniu.
Antradienį ryte kinų orlaiviai ne kartą atliko taktinius veiksmus, trumpam „paliesdami“ vidurio liniją ir vėl apsisukdami atgal į kitą sąsiaurio pusę. Pasak šaltinio, netoliese budėjimo režime buvo Taivano karo lėktuvai. Popiet kinų karo lėktuvai pasitraukė, o laivai liko, sakė anoniminis šaltinis.
Paprastai nė vienos pusės lėktuvai nekerta vidurio linijos.
Taivano kariuomenė antradienį pareiškė esanti „pasiryžusi, pajėgi ir įsitikinusi“, kad gali apsaugoti salą nuo padidėjusios Kinijos grėsmės dėl galimo JAV Atstovų Rūmų pirmininkės N. Pelosi vizito saloje.
„Mes kruopščiai rengiame įvairius planus, o atitinkamos pajėgos bus siunčiamos reaguoti pagal reagavimo į nepaprastąją padėtį taisykles ir priešo keliamą grėsmę“, – sakoma Taivano gynybos ministerijos pareiškime.
Kinija autonominę, demokratiškai valdomą Taivano salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga. Pekinas nekart griežtai įspėjo, kad N. Pelosi vizitą Taivane laikytų didele provokacija.
Amerikiečių pareigūnai dažnai rengia diskretiškus vizitus į Taivaną, taip pademonstruodami paramą salai, bet N. Pelosi apsilankymas neabejotinai sulauktų išskirtinio dėmesio.
Tai būtų aukščiausio rango išrinkto amerikiečių pareigūno apsilankymas Taivane nuo 1997 metų, kai saloje viešėjo tuometinis Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas. Tačiau tuomet Kinijos įsiveržimas į salą buvo laikomas mažiau tikėtinu.
Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekino režimo žvanginimas ginklais suintensyvėjo valdant prezidentui Xi Jinpingui.
Rusijos invazija Ukrainoje sustiprino nuogąstavimus, kad Kinija gali pasekti Maskvos pavyzdžiu ir įgyvendinti savo grasinimus aneksuoti daug mažesnį Taivaną.
