Sekmadienį į Rusijos prezidento postą buvo perrinktas Vladimiras Putinas, surinkęs, pirminiais rezultatais, 71,2 proc. balsų.
J.P.Yatesas pareiškė: "Apskritai rinkimų procesas ne visiškai atspindėjo prisiimtus įsipareigojimus Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai ir kai kurias demokratijos normas".
Pasak jo, tai susiję su diskusijomis dėl politinių pozicijų ir nuomonių pliuralizmu. "Nebuvo laikomasi įsipareigojimų užtikrinti nediskriminuojamą valstybinių žiniasklaidos priemonių požiūrį į kandidatus", - pabrėžė jis.
J.P.Yatesas tarp teigiamų rinkimų kampanijos aspektų paminėjo nuoširdų jų organizatorių norą sudaryti visas galimybes rinkėjams balsuoti, taip pat tvirtą rinkimų komisijos vadovavimą šiems procesams bei rinkimų komisijos veiklos atvirumą prieš rinkimus ir jiems vykstant.
Pasak ESBO atstovo, iš pradžių komisijos dirbo atvirai, bet skaičiuojant balsus, vaizdas pasikeitė.
Kaip neigimą rinkimų kampanijos aspektą jis nurodė tai, kad joje nebuvo rungtyniavimo. Be to, pareiškė jis, valstybinės žiniasklaidos priemonės dažnai sudarydavo palankias sąlygas vienam kandidatui į prezidentus - Vladimirui Putinui, ir nesudarė galimybių agituoti kai kuriems kitiems kandidatams.
"Visa tai neleidžia daryti išsamios išvados, kad rinkimų procesai Rusijoje vyksta realaus rungtyniavimo sąlygomis", - pabrėžė J.P.Yatesas.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus J.P.Yatesas pranešė, jog faktų, kad būtų buvę papildomai metami biuleteniai į balsadėžes, neužfiksuota. "Tokių faktų nėra. Nors mes girdėjome apie tai. Tačiau be konkrečių faktų mes negalime daryti kokių nors išvadų", - sakė J.P.Yatesas.
Jis priminė, jog per šią kelionę į Rusiją tarptautiniai stebėtojai Čečėnijoje nedirbo. "Mes negalime užtikrinti, kad tarptautinių stebėtojų būtų visuose būtinuose taškuose", - pabrėžė ESBO atstovas.
J.P.Yatesas pareiškė, jog jam nieko nežinoma apie incidentą, susijusį su trimis stebėtojais iš Didžiosios Britanijos, kurie iš pradžių dingo, po to atsirado neblaivūs Pamaskvyje.
"Aš apie tai nieko nežinau. Visi stebėtojai, atstovaujantys Didžiajai Britanijai, yra kontroliuojami, dirba efektyviai ir profesionaliai", - sakė jis pirmadienį spaudos konferencijoje Maskvoje.
"Jeigu toks atvejis buvo, - pabrėžė jis, - jis turbūt susijęs su pernelyg dideliu Rusijos gyventojų svetingumu".
Tuo tarpu Rusijos žurnalistų sąjungos generalinis sekretorius Igoris Jakovenka taip pat kritikavo tai, kaip buvo surengti ir vyko prezidento rinkimai Rusijoje.
Kalbėdamas pirmadienį spaudos konferencijoje Maskvoje, I.Jakovenka pareiškė, jog ankstesnius rinkimus buvo galima pavadinti nesąžiningais, o šių rinkimų apskritai negalima pavadinti rinkimais".
I.Jakovenka mano, jog Rusijoje įvykę prezidento rinkimai buvo "ne pretendentų programų kova, ne kandidatų į prezidentus kova, o išteklių - politinių, finansinių ir administracinių - kova".
Tokias išvadas Žurnalistų sąjunga padarė, remdamasi stebėjimo, kaip nušviečia 2004 metų prezidento rinkimus žiniasklaidos priemonės, surengto pagal Europos Komisijos delegacijos Rusijoje finansuojamą projektą, rezultatais.
Dauge Rusijos žurnalistų sąjungos generalinis sekretorius pažymėjo, jog per 2004 metų rinkimų kampaniją žiniasklaidos priemonėse kur kas mažiau buvo naudojama vadinamųjų nešvarių technologijų, susijusių su "kompromituojančios medžiagos nutekėjimu", užsakytais tyrimais ir kitų.
Sekmadienį į Rusijos prezidento postą buvo perrinktas Vladimiras Putinas, surinkęs, pirminiais rezultatais, 71,2 proc. balsų.