J. Kerry patikino, kad JAV laikėsi griežtos pozicijos dėl Sirijos prezidento Basharo al Assado vaidmens šalies ateityje nepriimtinumo. Vis dėlto jis pabrėžė, kad siekdami rasti bendrą kalbą derybininkai nekėlė B. al Assado deportacijos iš šalies klausimo, rašo „The Business Insider“. „Tiksliai nežinome, ar toks politinis perėjimas, kurio pageidaujame, šioje šalyje gali būti pasiektas“, - sakė J. Kerry.
Artimųjų Rytų analitikas Kyle’as W. Ortonas socialiniame tinkle „Twitter“ faktą, kad B. al Assado ateitis šiuo metu nėra Vienoje vykstančių diskusijų centre, vadina žybsinčia raudona įspėjamąja lepute, rodančia, kad JAV ir Sirijos opozicija neilgai trukus gali būti negailestingai sutryptos.
Gali būti, kad J. Kerry mėgins vengti šios ginčytinos temos vykstančiose derybose. JAV, Saudo Arabija ir Turkija jau kurį laiką reikalauja tikslaus B. al Assado deportavimo iš šalies termino, Iranas ir Rusija pageidauja, kad į pilietinį karą įsitraukęs šalies vadovas liktų valdžioje. Vis dėlto ekspertai teigia, kad ilgalaikės taikos Sirijoje užtikrinti nepavyks tol, kol B. al Assadas liks valdžioje, nes pagrindinė tebesitęsiančio karo priežastis – valdančiojo režimo žiaurumas.
Tai, kad B. al Assado išsiuntimo iš Sirijos klausimas Vienoje vykstančiose derybose jau yra atidėtas į šalį, galimai rodo, kad Rusijos ir Irano manevrai sėkmingesni nei JAV ir jų partnerių dedamos pastangos.
„Šiuo metu esame susidūrę su situacija, nelabai panašia į juodai-baltus scenarijus, kai sprendimus priimti būna palyginti lengva“, - sakė J. Kerry, taktiškai leidžiantis suprasti, kad konflikto kompleksiškumas gali pareikalauti tam tikrų nuolaidų. „Kalbant paprastais žodžiais, aplink yra blogiečių ir geriečių, kurie nėra pratę dirbti kartu“, - paprastais žodžiais susiklosčiusią situaciją mėgino paaiškinti jis.
Ko nori Kremlius
Rusijos pasiūlymas Sirijos klausimu – tikriausiai per skambu būtų jį vadinti taikos planu – puikiai atspindi Maskvos požiūrį, kas turėtų nutikti Sirijos politiniame fronte, kad krizė pagaliau baigtųsi, skelbia BBC.
Rusijos karinis įsikišimas kaip reikiant sumaišė kortas – visoms suinteresuotoms pusėms.
Rusų antskrydžiai gal ir neatbaidė visų Sirijos prezidento Basharo al Assado oponentų, tačiau Sirijos valdžios pajėgoms padėjo iškovoti kelias vietinės reikšmės pergales. Svarbu ir tai, kad atakos iš oro davė aiškiai suprasti: Maskva neleis skriausti Sirijos valdančiojo režimo. Tai reiškia, kad bent jau artimiausiu metu kelias į krizės sprendimą veda per Maskvos kiemą.
Rusijos prezidentas V. Putinas nusiteikęs ryžtingai. Jis puikiai supranta: jeigu Rusijos intervencija pasirodys „sėkminga“, pasiteisins, teks riboti tiek jos trukmę, tiek mastą. Aktyvesni kariniai veiksmai grasintų įsivelti į tikrą karą ar net dar blogiau.
Štai kodėl Rusija rengia diplomatinius planus, kokių veiksmų imtis.
Dvi problemos
Maskva norėtų, kad per ateinančius 18 mėnesių Sirijoje būtų parengta nauja Konstitucija. Parengus naujo pagrindinio šalies įstatymo projektą, tektų rengti referendumą. Jo sėkmės atveju lauktų ir prezidento rinkimai. Ši viltis pagrįsta planu, dėl kurio 2012 metų birželį sutarė pasaulio galingiausieji – Sirijoje būtina pasirūpinti pereinamojo laikotarpio valdžia, kuriai būtų suteikti visi vykdomosios valdžios įgaliojimai. Pagrindinė jos užduotis – surengti rinkimus. Tai reiškia, kad Rusijos siūlymas, kurį nutekino Jungtinės Tautos, iš dalies atkartoja 2012 metų Ženevos oficialiųjų pranešimą, tik perskaitytą Rusijos intonacija.
Į akis iš karto krenta dvi esminės problemos:
1) Pirmoji problema – B. al Assado klausimas. Nutekintame dokumente apie B. al Assado atsistatydinimą neužsimenama nė žodeliu, nors ir teigiama: „Sirijos prezidentas Konstitucijos komisijai nepirmininkaus“.
2) Antroji problema – neapibrėžtumas. Niekas nežino, kas tiksliai dalyvaus taikos derybose.
Rusijos siūlyme kalbama apie politinio proceso, apjungiančio Sirijos valdžią ir „vieningą opozicijos grupių delegaciją“, inicijavimą.
Bet ką tai reiškia? Ar bus įtrauktos kovotojų grupuotės, remiamos Turkijos, Persijos įlankos arabų ir Vakarų – tos, kurioms dabar tenka rusų antskrydžių našta? Kaip gali šios skirtingos ir itin susiskaldžiusios vietos grupuotės susivienyti, suformuoti delegaciją ir prabilti vieningu balsu?
Šiuo atveju Rusija tiksliai žino, kas turėtų sėdėti prie stalo. Maskva norėtų, kad Jungtinės Tautos aiškiai atskirtų vadinamąsias „opozicijos“ ir „teroristų“ grupuotes. „Islamo valstybė“ be abejonių patenka į pastarąją, tačiau rusai norėtų, kad ten atsidurtų ir „kitos teroristų grupuotės“.
Atmetė siūlymą
DELFI primena, kad Sirijos opozicijos veikėjai trečiadienį atmetė Rusijos pasiūlymą baigti beveik penkerius metus trunkantį Sirijos konfliktą, tvirtindami, kad Maskvos tikslas yra išlaikyti valdžioje prezidentą Basharą al-Assadą ir nutildyti prieštaraujančius balsus
Rusijos pasiūlymo projekte neatmetama B. al Assado dalyvavimo pirmalaikiuose prezidento rinkimuose galimybė, su kuria nesutinka jo oponentai.
„Sirijos tauta niekada nepritarė B. al Assado diktatūrai ir ji nepritars, kad diktatūra bus vėl įvesta ar performuluota kitu būdu“, – nurodė Vakarų remiamos Sirijos nacionalinės koalicijos narys Monzeras Akbikas.
„Rusai dabar bando žaisti žaidimą, kurį žaidžia nuo Ženevos“, – pridūrė M. Akbikas, turėdamas omenyje Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamas derybas, kurios žlugo 2014 metais.
Koalicijos politinio komiteto narys Hadis al-Bahra teigė, kad pagrindinė problema yra B. al Assadas, o politinis procesas yra būtinas, kad problema būtų išspręsta su garantijomis.
Jis taip pat nepritarė siūlymui surengti rinkimus pagal dabartinę sistemą. „Ar gali rinkimai būtų sąžiningi, kai piliečiai Sirijoje bijo režimui pavaldžių saugumo tarnybų atsakomųjų veiksmų?“ – klausė H. al Bahra.
Kitas koalicijos narys Michelis Kilo tikino, kad tikrasis Maskvos tikslas yra išsaugoti B. al Assadą ir jo valstybės aparatą, įveliant šalį į nesąžiningą rinkimų procesą.
