Konstitucinė taryba vasario mėnesį nusprendė, kad įstatymas, kuriam pritarė abu parlamento rūmai, pažeidžia nuomonės laisvės principą. Todėl prieštaringas įstatymas, prieš kurį griežtai protestavo Turkija, neįsigaliojo.
Pasak armėnų, 1,5 mln. žmonių 1915-1916 metais buvo nužudyti arba mirė iš bado ir nuo ligų.
Remiantis Turkijos duomenimis, tuo metu žuvo beveik 300 tūkst. žmonių, tarp jų ir turkai, kai armėnai sukilo prieš Osmanų imperiją Rusijos kariams įsiveržus į Rytų Anatoliją, dabar – Rytų Turkiją.
Šis klausimas pastaraisiais metais sukėlė įtampą tarp Prancūzijos ir Turkijos.
Prieš F. Hollande'ą buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy taip pat buvo davęs nurodymą vyriausybei sudaryti naują įstatymą po to, kai ankstesnis projektas nebuvo patvirtintas.
„F. Hollande'as vėl pareiškė norįs pasiūlyti naują įstatymo projektą, numatantį baudas už armėnų genocido neigimą. Jis tai buvo pareiškęs per rinkimų kampaniją ir dar anksčiau“, - naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos armėnų organizacijų koordinacinės tarybos atstovas.
Tarybos delegacija prieš šio mėnesio pabaigą susitiks su F. Olandu aptarti naująjį įstatymą, skelbė prancūzų žiniasklaida.