– Laimėjusi 25 proc. prancūzų balsų, Jūsų vadovaujama Nacionalinio fronto partija tapo viena iš sėkmingiausiai pasirodžiusių politinių partijų šių metų gegužės 25 d. įvykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Kaip tai galėjo įvykti?
– Prancūzai nori atgauti savo šalies kontroliavimą. Jie nori spręsti dėl savo šalies ekonominio vystymosi krypties bei imigracijos politikos. Prancūzai nori, kad jų šalies įstatymai būtų viršesni už ES teisės aktus. Jie suprato, kad ES netaps utopija, kuri jiems buvo pažadėta. ES reikšmingai nutolo nuo demokratinio valdymo.
– Vis dėlto prieš rinkimus buvo kalbama, kad apsisprendimas dėl dviejų pagrindinių didžiausias politines grupes atstovaujančių kandidatų į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą – centro dešiniuosius atstovaujančio Jeano Claude’o Junckerio ir centro kairiųjų Martino Schulzo – sustiprins demokratiją ES.
– Tai visiška fikcija. Visi žinojo, kad EP nepriims galutinio sprendimo renkant dėl Europos Komisijos (EK) pirmininką.
– Ar norite sugriauti Europą?
– Aš noriu sugriauti ES, o ne Europą! Tikiu Europa, kurią sudaro savarankiškos valstybės. Nenoriu europietiško Sovietų Sąjungos varianto.
– ES – tai plataus masto projektas taikai užtikrinti, 70 metų padėjęs užtikrinti karo nebuvimą Europos žemyne.
– Ne, karas Europoje vyksta – tai ekonominis karas. Valstybėse vis daugiau žiaurumo. Vokiečiai kaltinami žiaurumu, graikai vadinami sukčiais, o prancūzai – tinginiais. Vokietijos kanclerei Angelai Merkel vykstant į bet kurią ES valstybę, ją saugo šimtai policijos pareigūnų – brolybės jausmo nėra.
– Taigi šiuo metu ketinate vykti į Briuselį tik tam, kad kovotumėte su sistema.
– Kodėl gi ne? ES iš esmės yra žalinga – tai antidemokratiškas monstras. Noriu užkirsti kelią dar didesniam šios struktūros išsikėrojimui, tolimesniam kvėpavimui, visko susigrėbimui į vienas rankas vietoje to, kad aktyviau dirbtų visose teisėkūros srityse. Pažvelkime į dididngą istoriją: milijonams teko paaukoti gyvybes tam, kad būtų šalis išliktų laisva. Šiandieną mes paprasčiausiai leidžiame pavogti iš mūsų apsisprendimo teisę.
– Iš teisų laimėjote rinkimus ne dėl požiūrio į ES, o dėl to, kad prancūzai pyksta dėl šiuo metu susiklosčiusios ekonominės stituacijos ir nėra patenkinti Prancūzijos prezidentu Francois Hollande’u. Kaip jiems atsidėkojote?
– Ne. Tokiu atveju turėčiau išreikšti pagarbą taip pat ir Nicolas Sarkozy. Prancūzija atsidūrusi tokioje situacijoje, nes konservatorių partija „Už liaudies judėjimą“, kuriai vadovauja buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir F. Hollande’o vadovaujama Socialistų partija parėmė ES sutartis. Šios sutartys gana sėkmingai atitinka Vokietijos interesus, tačiau Prancūzijos interesų jos tikrai neatitinka.
– Ar dėl Prancūzijos vargų vertėtų kaltinti Vokietiją?
– Kai girdžiu prieš Vokietiją nukreptus pasisakymus, visada atsakau, kad negalima kaltinti Vokietijos, jog ši gina savo interesus. Negaliu kaltinti A. Merkel, kad ji nori stipraus euro. Kaltinu mūsų pačių vadovus, kurie negina mūsų interesų. Stiprus euras griauna mūsų ekonomiką.
– Kodėl sakote, kd euras naudingas tik Vokietijai?
– Dėl paprastos priežasties – jį sukūrė Vokietija. Jis buvo sukurtas Vokietijai.
Francois Mitterandas pageidavo euro, norėdasmas suvaldyti Vokietiją. Iš esmės vokiečiams buvo sunku atsisakyti numylėtosios markės.
Tai jau kita istorija. F. Mitterandas pasitelkęs eurą norėjo skatinti integraciją, tačiau ekonominiu požiūriu euro idėja priklauso Vokietijai. Jei susigrąžintume nacionalinę valiutą, Vokietijos markė būtų vienintelė, kuri išlaikytų savo vertę, o tai taptu konkurenciniu Vokietijos trūkumu. Mūsų valiuta nuvertėtų, tokiu būdu leisdama mums šiek tiek atsikvėpti.
– Kitaip tariant, euroskeptikų palaikymo balsai – tai balsai prieš Vokietiją?
– Be jokios abejonės, šis modelis, kurį remiame, Vokietijai nebūtų toks palankus kaip dabartinis modelis. Vokietija šiuo metu yra tapusi ekonominiu Europos centru, nes mūsų vadovai yra silpni. Tačiau Vokietija neturėtų pamiršti, kad Prancūzija yra politinis Europos centras. Tai, kas šiuo metu vyksta Prancūzijoje, atspindi tai, kas vyks visoje Europoje artimiausiais metais, – tai sugrįžimas prie šalių valstybingumo stiprėjimo, kurį buvo mėginama sunaikinti.
– Ar žvelgiate į A. Merkel kaip į priešę?
– Gerbiu vadovus, kurie gina savo šalių interesus. Jos vykdoma politika palanki Vokietijai, tačiau, deja, ji daro žalą kitoms valstybėms. Būčiau linkusi įspėti A. Merkel, kad ši būtų atsargi: jei ji nematys kančių, kurias kelia likusiai Europos daliai, kitos ES šalys narės gali pradėti nekęsti Vokietijos. Ji tiki, kad įmanoma įpiršti politiką kitoms šalims prieš žmonių valią. A. Merkel niekada to nedarytų Vokeitijoje, kur gerbiami rinkimų rezultatai, tačiau ji nori primesti politiką kitiems. Dėl to ES gali kilti sprogimas.
– Ar iš tikrųjų norite, kad Prancūzija paliktų euro zoną?
– Aš kartoju tai jau nuo prezidentinių rinkimų kampanijos Prancūzijoje pradžios. Tai sudėtingas klausimas, todėl labai rizikuoju. Puikiai suprantu, kad politinis elitas gasdina rinkėjus, kad be euro saulė nebešvies, upės nebetekės ir prasidės ledynmetis.
– Euro zonos griūtis neabejotinai taps ekonomine katastrofa.
Visiškai tuo netikiu. Tai taptų nauja neįtikinėtina galimybe. Jei mes visi neatsisikirsime nuo euro zonos, ji sprogs. Arba mūsų laukia sukilimas, nes žmones nebenori būti gręžiami, arba Vokietija atsisakys mokėti už skurdžiuosius.
– Į Briuselį važiuosite kartu su dar 24 Nacionalinio fronto atstovais.
– Taip, mes tapsime ketvirta pagal dydį partija EP po Vokietijos Krikščionių demokratų, Italijos Demokratų ir Vokietijos Socialdemokratų partijų.
– Tačiau tam, kad suburtumėte parlamentinę grupę, jums reika atstovų iš septynių skirtingų ES šalių narių. Esate sutarę su Nyderlandų ultradešiniųjų populistų vadu Geertu Wildersu, Austrijos FPO partija, Italijos „Šiaurės lyga“ ir Vlaamsu Belangu iš Belgijos, tačiau to nepakanka.
– Esu optimistiškai nusiteikusi bei tikiu, kad mums pavyks suformuoti parlamentinę grupę. Artimiausiu metu manęs laukia keletas susitikimų.
– Nors ir būdama euroskeptiškų politinių pažiūrų, Jungtinės Karalystės (JK) Nepriklausomybės partija atsisakė su jumis bendradarbiauti. Šios partijos vadovas Nigelis Farage’as apkaltino Nacionalinį frontą antisemitizmu.
– Na o JK Konservatorių partijos vadovas ir JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas kaltina JK Nepriklausomybės partiją beprotybe ir rasizmu. Manau, tai, kad JK Nepriklausomybės partija yra tokia pat stipri kaip ir mes, yra gerai. Tačiau jie jau yra suformavę parlamentinę grupę EP ir vertina mus kaip konkurentus. Būtent todėl ir skamba šie įžeidžiantys kaltinimai.
– Ar norėtumėte dirbti kartu su JK Nepriklausomybės partija?
– Be abejonės, tai būtų įmanoma – mūsų esminis požiūris dėl Europos sutampa.
– Kartu su galimais sąjungininkais priešinatės ES. Tačiau ką turite bendro, pavyzdžiui, su Geertu Wildersu?
– To pakanka!
– Jis pasisako už gėjų teisių gynimą, o jūs pasisakote prieš gėjų santuokas.
– Kodėl tai man turėtų rūpėti? Man pakanka kovos dėl suverenių valstybių. Visi turi teisę rinktis pagal savo vertybes ir istoriją, atsižvelgdami į Europos civilizaciją, kuriai visi priklausome.
– Atmetėte galybę bendradarbiauti su ultradešiniųjų ekstremistine Graikijos „Auksinės aušros“ partija ir Vokietijos neonacių partija NPD. Kaip dėl Vokietijos euroskeptikų partijos AFD?
– Kol kas jie neišreiškė noro bendradarbiauti. Su AFD partija turime bendrų sąlyčio taškų, tačiau jie nėra paprastų žmonių partija – tai labiau elito partija, kurios struktūra skiriasi nuo mūsų.
– Ar iš tiesų Prancūziją šiuo metu apėmusi depresija?
– Panašu, kad taip. Buvome viena turtingiausių pasaulio valstybių, tačiau dabar atsidūrėme kelyje į vystymosi sulėtėjimą. Griežtos taupymo priemonės, kurios yra užkrautos gyventojams ant pečių, neduoda teigiamų rezultatų. Žmonės neleis jų smaguti ir sukils.
– Vis dėlto Prancūzijos valstybinė skola yra didžiulė.
– Prancūzijos skola ir toliau išliks didžiulė. Kuo daugiau griežtų taupymo priemonių bus taikoma, tuo labiau nukentės ekonomikos augimas, bus surenkama mažiau mokesčių bei didės biudžeto deficitas. Be to, valstybė taupo netinkamai. Turėtų būti taupama mažinant išlaidas dėl pernelyg dosnios socialinės sistemos, įmokų nelegaliems imigrantams, kurie gauna tas pačias socialines garantijas kaip ir mūsų šalies piliečiai. Taip pat egzistuoja sukčiavimas socialinių išmokų bei ES išlaikymui skiriamų pinigų, kurie kiekvienais metais vis auga, srityse.
– Ar Nacionalinis frontas nori, kad Prancūzija grįžtų į XX a. septintojo dešimtmečio pradžią, kai ši šalis buvo protekcionistinė valstybė, kuri valdė ekonomiką, o šalį valdė autoritarinis vadovas ir buvo mažiau imigrantų?
– Neįmanoma paneigti to, kad prancūzai tuo metu gyveno geriau nei dabar. Vis dėlto nesu linkusi atgręžti į praeitį, tačiau nėra jokio poreikio patirti socialinio progreso pabaigą. Tai, jog per pastaruosius 30 metų įsileidome į savo šalį 10 milijonų užsieniečių, neturi jokios prasmės.
– Ar tikrai manote, kad Prancūzijai pavyks pasislėpti nuo viso pasaulio?
– Nekalbu apie autarkiją, nesu išprotėjusi. Mums reikia išmintingo protekcionizmo. Būtina grąžinti muitų mokesčius, kurie nebūtų taikomi valstybėms, kurių socialinio saugumo lygmuo atitinka mūsų. Taip būtų užtikrinama sąžininga konkurencija. Visiškas valstybinių sienų atvėrimas ir džiunglių įstatymų dominavimas kelia rimtas problemas. Kuo toliau įmonės ieško darbo jėgos, su kuria elgiasi kaip su vergais ir moka jiems apgailėtinus pinigus nepaisydamos aplinkosaugos reikalavimų, tuo daugiau joms pavyksta uždirbti.
– Ar laisva prekyba iš tiesų tokia kenksminga?
– Prekyba egzistavo visada, tačiau gindavome savo strateginius interesus. Ar galite įsivaizduoti, kad JAV leistų Prancūzijos inžinerijos milžinei „Alstom“ įsigyti „General Electric“? Manau, kad ne. Būtent todėl nenoriu, kad Vokietijos gigantė „Siemens“ nupirktų „Alstrom“. Noriu, kad ši įmonė priklausytų prancūzams. Tai strategiškai reikšminga Prancūzijos nepriklausomybės prasme.
Tačiau „Alstrom“ turi didelių problemų.
Įmonę galima laikinai nacionalizuoti tam, kad ji būtų stabilizuota.
– Kai 2011 m. perėmėte Nacionalinio fronto valdymą šiai partijai išgyvenant ne pačius geriausius laikus, ar iš tikrųjų manėte, kad ji gali tapti stipriausia Prancūzijos partija?
– Žinoma, kitaip nebūčiau šito dariusi. Jei nebūčiau tikėjusi, kad turi šansą atsidurti valdžioje, būčiau sutelkusi visą savo dėmesį į trijų vaikų auginimą ir sodininkystę.
Nacionalinis frontas pasisako prieš imigraciją. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad imigracija – tai daugiausiai nerimo rinkėjams kelianti problema.
Mes laikomės pozicijos, kad reikia sustabdyti imigraciją.
– Iš kur toks ksenofobiškumas?
– Ksenofobija – tai užsieniečiams jaučiama neapykanta. Aš niekam nejaučiu neapykantos.
– Kodėl remiate Rusijos prezidento Vladimiro Putino prieš Europą nukreiptą poziciją Ukrainos krizės kontekste?
– Neremiu V. Putino pozicijos prieš Europą. Remiu federacinės Ukrainos idėją. ES įpylė žibalo į ugnį pasiūlydama ekonominę partnerystę šaliai, kuriai nuo seno suskilusi į Rytus ir Vakarus.
– Ar žavitės V. Putinu?
– Tam tikra prasme žaviuosi V. Putinu, nes jis neleidžia, kad kitos valstybės jam primestų sprendimus. Manau, kad jis daugiausiai savo dėmesio skiria tam, kas naudinga Rusijai ir rusams. Šia prasme gerbiu V. Putiną lygiai taip pat kaip ir A. Merkel.
– V. Putinas nėra demokratiškas vadovas.
– Iš tiesų? Jis nėra demokratiškas vadovas? Rusijoje nevyksta rinkimai?
– Rusijoje nėra žiniasklaidos laisvės.
– Ar jūs tikrai manote, kad Prancūzijos žiniasklaida yra laisva? 99 proc. žurnalistų yra kariųjų politinių pažiūrų!
– Tai Jūsų nuomonė, tačiau čia žurnalistai nėra žudomi ar sodinami į kalėjimą.
– Kalbant nuoširdžiai, apie Rusiją yra pasakyta daugybė dalykų, nes ši valstybė demonizuojama daugybę metų, o tam vadovauja JAV. Nepriklausomos nuomonės turėjimas, o ne žvelgimas į viską per JAV pateikiamą prizmę, Europos valstybei – tai jos galybės įrodymas. Neturime kaip pamokyti Rusijos, jei tuo pačiu metu driekiame kelius į Katarą, Saudo Arabiją ir Kiniją.
– Taigi esate nusiteikusi prieš JAV ir palaikote Rusiją?
– Amerikiečiai mėgina didinti savo įtaką pasaulyje, ypač Europoje. Jie gina savo, o ne mūsų interesus. Palaikau daugiapolį pasaulį, kuriame Prancūzija ir vėl taptų lydere tarp neutralių valstybių, o ne JAV, Rusijos ar Vokietijos. Būtina siekti sukurti situaciją, kurioje nebūtum nei vergas, nei valdovas.