86 metų pontifiko kelionė, truksianti iki pirmadienio, į šią budistų daugumos šalį yra paramos gestas mažytei katalikų bendruomenei, kurią sudaro apie 1 400 žmonių.
Iš Argentinos kilęs pontifikas ketvirtadienį 16.40 val. Grinvičo laiku išvyko iš Romos ir po devynių valandų kelionės penktadienio rytą vietos laiku atvyko į Mongolijos sostinę Ulan Batorą.
Jį pasitiko užsienio reikalų ministras Batmunkhas Battsetsegas ir eilė mongolų garbės sargybinių tradiciniais mėlynos, raudonos ir geltonos spalvos drabužiais.
Netrukus po lėktuvo pakilimo Pranciškus apibūdino didžiulę, retai apgyvendintą Mongoliją kaip šalį, kurią „galima suprasti pojūčiais“.
Žurnalisto paklaustas, ar diplomatija jam atrodo sudėtinga, popiežius atsakė: „Taip, jūs nežinote, kaip tai sunku. Kartais reikia turėti humoro jausmą“.
Devynias valandas trukęs skrydis nusidriekė virš Kinijos oro erdvės ir pontifikas, laikydamasis papročio, nusiuntė telegramą prezidentui Xi Jinpingui su „gerais linkėjimais“ jam ir Kinijos žmonėms.
Ši Pranciškaus kelionė – jau antroji į regioną per metus po rugsėjo mėnesį įvykusios kelionės į Kazachstaną – yra strategiškai svarbi geopolitikos požiūriu.
Jos tikslas – padrąsinti trapią Mongolijos demokratiją ir galbūt padėti Bažnyčiai užmegzti ryšius su galingesnėmis šalies kaimynėmis.
„Tai akivaizdus Šventojo Sosto siekis pasirūpinti Vidurine Azija ir nepalikti jos Rusijai ar Kinijai“, – AFP sakė katalikybės Azijoje tyrinėtojas Michelis Chambonas.
Šis vizitas – 43-oji Pranciškaus kelionė per jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, dešimtmetį. Jis taip pat labai svarbus siekiant išlaikyti atviras duris geresniems Vatikano ryšiams su Pekinu ir Maskva, kurie dar nepakvietė popiežiaus.
„Tai būdas nepasiduoti, priminti jiems: –„Aš esu čia!“ – sakė M. Chambonas. – Tai būdas ne tik likti Romoje ir laukti, kol kas nors įvyks, bet ir pačiam imtis veiksmų“.
