Anot pašnekovo, nereikia pamiršti, kad už grotų liko daugiau nei dešimt politinių kalinių, kurie ir toliau lieka A. Lukašenkos režimo derybų su Vakarais įkaitais, skelbia ru.DELFI.lt.
V. Jurkonis viliasi, kad ES nepasiduos pagundai ir toliau laikysis savo pozicijos dėl visų politinių kalinių išlaisvinimo. Jis taip pat tikisi, kad europiečiai išmoko 2008 metų pamokas.
Anot politologo, Minskas ieško galimybės atnaujinti balansavimo politiką, o parlamento rinkimų išvakarėse iš jo galima tikėtis tariamo atsivėrimo prieš Vakarus signalų. Galimas 2012 metų scenarijus gali būti panašus į tą, kuris buvo būdingas ankstesniam ES ir Baltarusijos „santykių atšilimui“, tik su kai kuriais naujais balansavimo elementais.
Suplanuotas žingsnis ir mesijo įvaizdis
„A. Lukašenkos malonė opozicijos atstovams - planuotas Baltarusijos režimo ėjimas, kuriuo siekiama siųsti žinią mažiausiai dviems adresatams“, - tvirtina Rytų Europos studijų centro ekspertas Vytis Jurkonis. Be to, Baltarusijos prezidento sprendimą suteikti malonę ekspertas vadina „tariamu“.
„Pirma, tai signalas tarptautinei bendruomenei ir ypač Briuseliui. Žiūrima, ar tokių žingsnių pakaks „sudominti“ ES ir pradėti A. Lukašenkai įprastą balansavimą tarp Rusijos ir Vakarų“, - teigia jis.
Antruoju adresatu, kuriam Baltarusijos valdžia siunčia žinią, V. Jurkonis vadina Baltarusijos piliečius, prieš kuriuos A. Lukašenka mėgina pasirodyti it koks malonę suteikęs mesijas.
„Signalas siunčiamas ir Baltarusijos piliečiams. Velykų proga neva rodomas gailestingumas, - teigia pašnekovas. - Ironiška, nes tas pats prezidentas pasodino, tas pats ir teikia malonę – A. Lukašenka įsijaučia į tam tikrą mesijo vaidmenį“.
Vis dėlto nereikėtų pamiršti esmės ir prisiminti kitus politinius kalinius, pabrėžia V. Jurkonis.
„Nors šių politinių kalinių laisvė yra gera žinia žmogaus teisių gynėjams bei politinių kalinių artimiesiems, nedera pamiršti, jog Baltarusijoje lieka daugiau nei dešimt kitų politinių kalinių, kurie vis dar tebėra režimo įkaitai derantis su Vakarais“, - priminė ekspertas.
Kokių žingsnių galima tikėtis iš Baltarusijos ir ES?
V. Jurkonis išreiškė viltį, kad ES nepasiduos pagundai ir laikysis savo pozicijos, jog visi politiniai kaliniai turi būti paleisti. Jis mano, kad turi būti paleisti ne tik tie žmonės, kurie susiję su gruodžio 19-os įvykiais, bet ir jau nuo 2009-ųjų kalintis verslininkas M. Avtuchovičius bei žmogaus teisių gynėjas A. Beliackis, „kurio byla yra ypač skausminga tiek Lietuvai, tiek kaimyninei Lenkijai“.
Anot politologo, artėjant parlamento rinkimams Baltarusijoje tikėtini ir kiti signalai iš šalies prezidento – Baltarusijos tariamo atsivėrimo signalai Vakarams. Be to, A. Lukašenkai tenka dairytis ir į Rytus, kur neseniai buvo išrinktas „naujasis senasis“ prezidentas, turintis daugybę su integracija susijusių projektų.
„Artėjant parlamento rinkimams Baltarusijoje tikėtini ir kiti Minsko tariamo atsivėrimo signalai Vakarams, - tęsia mintį V. Jurkonis. - Rusijoje laukiama Vladimiro Putino inauguracijos, o A. Lukašenka turi pasiruošti sau derybinę erdvę prieš tikėtiną Kremliaus spaudimą. Minskas jau skelbė apie Kinijos milijardines investicijas, tikimasi ir Tarptautinio valiutos fondo injekcijos, o Briuselyje kalbama apie Baltarusijos modernizacijos projektus“.
V. Jurkonis mano, kad šią akimirką pagrindinis klausimas yra toks - „ar išmoko Vakarai 2008-ųjų pamoką, kuomet Baltarusijos vadovas paleido didžiąją dalį politinių kalinių ir netgi žadėjo keletą vietų Parlamente atiduoti opozicijai, bet jokių realių permainų nebuvo“.
„2012-aisiais scenarijus gali būti labai panašus su tam tikrais naujais balansavimo elementais – privatizacijos procesai, atominė elektrinė Astrave, V. Putino Eurazijos projektas ir panašiai“, - prognozuoja V. Jurkonis.
Ar grįš diplomatai į Minską?
Dviejų politinių kalinių paleidimas gali paskatinti Europos diplomatų grįžimą į Baltarusijos sostinę, tačiau ekspertas primena, jog jų išvykimas iš Minsko nebuvo tiesiogiai susijęs su politiniais kaliniais.
„Šis įvykis gali paskatinti diplomatų grįžimą, tačiau reiktų priminti, jog jų išvykimas iš Minsko tiesiogiai su politiniais kaliniais nebuvo susijęs, - patikslina V. Jurkonis. - ES ambasadorių grįžimas ypač nuramintų jų baltarusių kolegas, nes Briuselio kuluaruose buvo svarstomas atsakomasis veiksmas. O baltarusių diplomatams grįžimas į Minską konsultacijoms būtų ypač skausmingas. To nerimo protrūkius viešoje erdvėje buvo galima pastebėti ir Lietuvoje“.