Iš Pekino atsklindantys signalai abejonių nekelia, nors Kinijos saugumo tarnybos sustiprino represijas iki totalitarinio lygio, todėl praktiškai nebeįmanoma sužinoti, kas iš tikrųjų dedasi šalyje.
Nepaaiškinamas Kinijos užsienio reikalų ir gynybos ministrų dingimas ir nušalinimas nuo pareigų – abu jie buvo Xi Jinpingo lojalistai, rūpestingai atrinkti ir pasodinti į postus likus vos keliems mėnesiams iki jų dingimo anksčiau šiais metais – tėra du pavyzdžiai.
Tarp kitų iškilių aukų – generolai, atsakingi už Kinijos branduolinių ginklų programą, ir kai kurie paties aukščiausio rango pareigūnai, prižiūrėję Kinijos finansų sektorių. Keli iš šių buvusių Xi Jinpingo bendražygių mirė sulaikymo vietoje.
Kitas grėsmingas ženklas – neseniai į pensiją išėjusio Kinijos ministro pirmininko Li Keqiango (Kinijos komunistų partijos hierarchijoje nusileidusio tik Xi Jinpingui), ankstyva mirtis: kaip spėjama, pareigūnas spalio pabaigoje mirė nuo širdies smūgio baseine Šanchajuje, nors ir mėgavosi bene geriausia pasaulyje medicinos priežiūra. Po jo mirties Xi Jinpingas įsakė griežtai apriboti viešą gedulą dėl savo buvusio konkurento.
Daugelio Kinijos gyventojų sąmonėje „širdies smūgis baseine“ turi tokią pačią konotaciją, kaip ir „iškritimas pro langą“ Rusijos aparatčikams, kaip nors supykdžiusiems ar įžeidusiems Vladimirą Putiną.
Nuo 2012 m., kai prasidėjo Xi Jinpingo viešpatavimas, nesibaigiantis kadrų valymas jau pašalino milijonus pareigūnų – nuo aukščiausio rango Komunistų partijos „tigrų“ iki smulkiausių biurokratinių „musių“, jei pasitelktume vaizdingą Xi Jinpingo terminologiją.
Šiandien skiriasi tik tai, kad neutralizuojami pareigūnai – ne priešiškų politinių frakcijų nariai, bet Xi Jinpingo vidinio rato lojalistai, o tai kelia rimtų klausimų dėl režimo stabilumo.
Dangiškoje sostinėje Pekine esant tokiai įkaitusiai atmosferai, baiminamasi, kad izoliuotas ir paranojiškas pirmininkas Xi Jinpingas gali imti ir suklysti, išprovokuodamas ginkluotą konfliktą su viena iš silpnesnių kaimynių ar netgi pradėti plataus masto invaziją į demokratinį Taivaną, kad tik atitrauktų dėmesį nuo vidaus problemų.
Priešai – visur
Politiniai sukrėtimai, plintantys iš senųjų imperatoriškųjų rūmų Džunanhai (Zhongnanhai), dar labiau pablogina ir taip kritinę Kinijos ekonomikos būklę.
„Matome, kad Kinija šalies viduje susiduria su dideliais iššūkiais, tarp kurių – senstanti visuomenė, demografija, sunki būsto krizė, lėtėjantis ekonominis augimas, netikėtas nedarbas, nes universitetus baigianti jaunoji karta nebegali rasti adekvačių pareigų privačiajame sektoriuje, – praėjusią savaitę „Politico“ sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri šią savaitę kartu su savo kolega iš Europos Vadovų Tarybos Charlesu Micheliu lankėsi Pekine, kur įvyko pirmasis betarpiškas ES ir Kinijos susitikimas per beveik penkerius metus. – Žodžiu, Kinijos viduje esama tikrai nemažai iššūkių.“
Kinijos finansininkai ir verslininkai (tyliai) skundžiasi, kad iš jų reikalaujama praleisti nesuskaičiuojamą galybę valandų studijuojant „Xi Jinpingo mintis apie kiniškų bruožų socializmą naujajai erai“ – iki skausmo nuobodžią valdymo mantrą, kurios esmė – ideologijos atsisakęs totalitarinis valdymas ir asmenybės kulto grąžinimas į Kiniją.
Pastarosiomis savaitėmis pagrindinis šalies investicinis bankas uždraudė negatyvius makroekonomikos ar rinkos komentarus, taip pat bet kokį elgesį, iš kurio būtų galima spręsti, jog bankininkai gyvena „hedonistinį gyvenimo būdą“.
Netrukus po to, kai 2012 m. tapo Komunistų partijos pirmininku, Xi Jinpingas ėmėsi valyti tikrus ir tariamus priešus, vykdydamas „kovos su korupcija“ kampaniją, kuri iš tikrųjų taip niekada ir nesibaigė.
Šimtai aukšto rango Liaudies išlaisvinimo armijos (LLA) karininkų, taip pat tūkstančiai iškiliausių partijos pareigūnų buvo areštuoti, dingo arba „nusižudė“ (buvo priversti nusižudyti arba buvo nužudyti tokiomis aplinkybėmis, kad atrodytų kaip savižudybė).
Šio besitęsiančio valymo naudos gavėjais tapo provincijos biurokratai, kurie dirbo su Xi Jinpingu jo karjeros pradžioje ir kurių pagrindinė kvalifikacija – nekvestionuojama ištikimybė „liaudies vadui“.
Mažo miestelio vaikinai
Šie buvę mažų miestelių pareigūnai dabar sudaro didžiąją dalį Politinio biuro nuolatinio komiteto, Kinijoje turinčio pačią aukščiausią valdžią.
Vienas iš tokių ištikimų veikėjų – Qinas Gangas, buvęs Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, kurio karjera staigiai šovė į viršų, jam tapus Kinijos vyriausiuoju protokolo specialistu, 2014–2018 m. prižiūrėjusiu didžiąją dalį pirmininko Xi Jinpingo interakcijų su aukštais užsienio pareigūnais.
Trumpai tepabuvęs užsienio reikalų viceministro poste, 2021 m. liepą Qinas Gangas buvo paskirtas ambasadoriumi Vašingtone, o vos po 18 mėnesių tapo užsienio reikalų ministru – neįprastai greitas kopimas karjeros laiptais, kurį Kinijos oficialioji valdžia aiškino jo artumu ir asmeniniu palankumu „pagrindiniam lyderiui“.
Šių metų birželio 25 d., praėjus vos šešiems mėnesiams nuo tapimo ministru, Qinas Gangas Pekine surengė susitikimus su Šri Lankos ir Vietnamo užsienio reikalų ministrais bei Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Andrejumi Rudenka.
O tada prapuolė.
Pasak kelių žmonių, turinčių ryšių su aukšto rango Kinijos pareigūnais, tikroji A. Rudenkos misija Pekine buvo informuoti Xi Jinpingą, kad Vakarų žvalgybos agentūros sukompromitavo jo užsienio reikalų ministrą ir kelis aukščiausiojo rango PLA karininkus.
Po Qino Gango dingimo pasigirdo pikantiškų pasakojimų apie jo romaną su Kinijos transliuotojo „Phoenix TV“ reportere Fu Xiaotian, su kuria jis tariamai susilaukė sūnaus – JAV piliečio. Šios istorijos plačiai pasklido internete – akivaizdžiai gavus leidimą iš Kinijos kibernetinės cenzūros tarnybų.
Fu Xiaotian studijavo Kembridžo universitete – tradicinėje britų žvalgybos agentų verbavimo vietoje, – o su Qinu Gangu susipažino daugiau nei prieš dešimtmetį, kai jis gavo postą Kinijos ambasadoje Londone.
2016 m. Čerčilio koledžas, Fu Xiaotian alma mater Kembridže, jos vardu pavadino sodą, atsidėkodamas už jos „nepaprastas... dosnių dovanų serijas“, kurios, kaip pranešama, siekė mažiausiai 250 000 eurų – daugumai žurnalistų milžinišką sumą.
Prieš prapuolant užsienio reikalų ministrui, Fu Xiaotian socialinėje žiniasklaidoje iš esmės neslėpdama įvardijo Qiną Gangą kaip savo vaiko tėvą.
Balandžio mėnesį ji išskrido atgal į Pekiną – panašu, vyriausybės užsakytu privačiu lėktuvu, ir nuo to laiko apie ją niekas nieko negirdėjo.
Kinijos propagandos sistema primygtinai leidžia manyti, esą Qino Gango dingimo priežastis – jo romanas ir nesantuokinis vaikas amerikietis.
Raketiniai vyrai
Pasak kelių asmenų, turinčių ryšių su aukščiausiais Kinijos pareigūnais, tikroji netikėto Qino Gango dingimo priežastis buvo jo dalyvavimas kur kas rimtesniame skandale, susijusiame su gynybos ministru ir generolais, vadovavusiais Kinijos „raketinėms pajėgoms“, prižiūrinčioms šalies branduolinių ginklų programą, rašo „Politico“.
Beveik tuo pat metu, kai prapuolė Qinas Gangas, dingo ir vyriausiasis raketinių pajėgų vadas Li Yuchao, taip pat – jo pavaduotojas Liu Guangbinas ir buvęs pavaduotojas Zhangas Zhenzhongas.
Buvo sulaikyti ir keli kiti aukšto rango esami ir buvę pajėgų pareigūnai; mažiausiai vienas buvęs vado pavaduotojas, kaip nurodo valstybinės žiniasklaidos pranešimai, mirė nuo neįvardytos ligos.
Dingę vadai galiausiai buvo oficialiai atleisti ir pakeisti karinių jūrų arba oro pajėgų karininkais, o tai labai retas atvejis, nes aukščiausi raketinių pajėgų vadai beveik visada būdavo paskiriami iš esamų gretų.
Netrukus po to, kai raketinių pajėgų valymas buvo oficialiai pripažintas, dingo ir Li Shangfu, žmogus, kurį Xi Jinpingas šių metų kovo mėnesį paskyrė Kinijos gynybos ministru. Apie jo oficialų nušalinimą nuo pareigų buvo paskelbta spalio pabaigoje.
Prie intrigos prisidėjo ir lakoniškas valstybinės žiniasklaidos pranešimas liepos mėnesį – dieną prieš oficialiai atleidžiant Qiną Gangą iš užsienio reikalų ministro posto. Jame buvo teigiama, kad Wangas Shaojunas, nuo 2015 m. vadovavęs Centrinės gvardijos daliniui, kuris saugo aukščiausius Kinijos lyderius ir subordinuoja paties pirmininko Xi Jinpingo asmens sargybinį, prieš tris mėnesius mirė dėl „neveiksmingo medicininio gydymo“.
Pastaraisiais metais Kinijos branduolinių ginklų programa smarkiai išsiplėtė. Pasak asmenų, turinčių ryšių su aukščiausiais Kinijos pareigūnais, Rusijos ministro pavaduotojo A. Rudenkos pranešime Xi Jinpingui nuskambėjo įtarimai, esą Qinas Gangas ir aukščiausio rango raketinių pajėgų karininkų giminaičiai padėjo perduoti Kinijos branduolines paslaptis Vakarų žvalgybos agentūroms.
Du iš kalbintų šaltinių teigia, kad Qinas Gangas mirė (arba nusižudęs, arba nuo kankinimų) liepos pabaigoje Pekino karininkų ligoninėje, kurioje gydomi aukščiausi Kinijos lyderiai.
Priešiškos jėgos
Turint omenyje Kinijos sistemos neskaidrumą, neįmanoma patvirtinti šių šaltinių pasakojimų, o Kinijos vyriausybė nekomentuoja Komunistų partijos vidaus reikalų, teigia „Politico“.
Aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnai, paklausti apie Kinijoje vykstantį kadrų valymą, komentuoti šį klausimą atsisakė.
Tačiau jau pats šių teiginių sensacingumas atskleidžia, kokia karštligiška paranoja šiuo metu siautėja Pekine.
Gal tai buvo atsitiktinumas, o gal tikslingas sumanymas, tačiau vasarą šios nuotaikos dar labiau sustiprėjo, kai JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Billas Burnsas pareiškė, jog CŽV „pasiekė pažangą“ atkurdama Kinijoje savo tinklą ir kad šioje šalyje JAV turi „stiprių žmogiškosios žvalgybos pajėgumų“.
Ši paranoja yra prasiskverbusi į visas biurokratijos ir ekonomikos sritis. Atrodo, kad visi, kurie gali būti palaikyti pernelyg vakarietiškais ar pernelyg artimais „priešiškoms Vakarų jėgoms“, yra įtariami.
Vienas aukštas Kinijos finansų pareigūnas, laisvai kalbantis angliškai ir reguliariai dalyvaujantis tarptautinėse konferencijose, el. paštu „Politico“ pranešė, kad nebegali dalyvauti artėjančiame renginyje už Kinijos ribų – ir nebegali kalbėti telefonu.
Jis yra vienas iš kelių dešimčių aukštų finansų pareigūnų, pastaraisiais mėnesiais nušalintų nuo pareigų – neretai po to, kai sulaukdavo kaltinimų korupcija.
Vienas šio pareigūno kolega pasakojo, kad šiuo metu vykdomas tyrimas dėl jo „pernelyg artimų ryšių su Amerika“, įtariant, kad jis „galimai yra šnipas“.
Panašu, kad tai – neišvengiamas likimas, laukiantis visų, kurie pernelyg noriai bendrauja su užsieniečiais, ir turėtų pasitarnauti kaip įspėjimas tiems, kurie vis dar tiki, jog Kinija yra atvira verslui su Vakarais.
