„Šis klausimas bus svarstomas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Vladimiro Putino interviu laikraščiui „Kommersant“, jame Rusijos lyderis teigė, kad „Wagner“ teisinį statusą „reikia toliau svarstyti“.
V. Putinas sakė, kad „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas nesutiko, kad jo kovotojams vadovautų kas nors kitas, nors tai galėjo lemti grupuotės likimą. Praėjus trims savaitėms po trumpo J. Prigožino maišto prieš aukščiausius Rusijos karinius vadus „Wagner“ narių ateitis ir buvimo vieta tebėra neaiški.
Kremlius patvirtino, kad V. Putinas ir J. Prigožinas bei kiti „Wagner“ vadai buvo susitikę birželio 29 d., praėjus penkioms dienoms po maišto. Ketvirtadienio vakarą paskelbtame interviu „Kommersant“ V. Putinas sakė pasiūlęs kelią „Wagner“ kovotojams. „(Kovotojai) galėtų visi susiburti vienoje vietoje ir toliau tarnauti“, –sakė V. Putinas.
Pasak dienraščio, jie būtų pavaldūs vadui, pravarde „Sedojaus“. „Jiems niekas nebūtų pasikeitę, jiems būtų vadovavęs tas pats asmuo, kuris visą tą laiką ir buvo jų tikrasis vadas“, – cituojamas V. Putinas. Rusijos lyderis sakė, kad „daugelis linktelėjo“, bet J. Prigožinas galiausiai atmetė pasiūlymą.
Privati J. Prigožino samdinių grupuotė „Wagner“ daugelį metų veikė šešėlyje. Ji atsidūrė dėmesio centre per Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, nors privačios karinės įmonės Rusijoje yra nelegalios.
V. Putinas pareiškė „Kommersant“ , kad grupė „Wagner“ „yra, bet teisiškai ji neegzistuoja!“. Jis pridūrė, kad šios grupuotės legalizavimas turi būti svarstomas Dūmoje ir vyriausybėje“.
Pasak stebėtojų, maištas buvo didžiausias iššūkis V. Putinui nuo jo atėjimo į valdžią 1999 metais. Birželio 23 ir 24 d. tūkstančiai ginkluotų samdinių žygiavo iš Pietų Rusijos Maskvos link, siekdami nuversti šalies karinius vadovus. Maištas baigėsi Baltarusiją valdančio Aliaksandro Lukašenkos tarpininkautu susitarimu, pagal kurį J. Prigožinas ir dalis jo samdinių turėjo persikelti į kaimyninę Baltarusiją.
