Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad NATO negali būti a la carte aljansas.

„Būkime rimti. NATO negali būti a la carte aljansas, tai negali būti karinis aljansas, kurio veikimas priklauso nuo JAV prezidento nuotaikos“, – sakė J. Borrellis. „Jis arba egzistuoja, arba ne“, – pažymėjo bloko diplomatijos vadovas ir pridūrė, kad nebekomentuos „kvailų idėjų“, iškylančių JAV prezidento rinkimų kampanijos metu.

D. Trumpą, kuris būdamas valdžioje patraukė Ameriką iš tarptautinės sutarties, skirtos pažaboti Irano branduolinę programą, ir Paryžiaus klimato susitarimo, po savo naujausių pastabų susilaukė ir dabartinio JAV prezidento Joe Bideno kritikos. J. Bidenas pavadino D. Trumpo komentarus „pasibaisėtinais ir pavojingais“.

Tuo metu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį perspėjo, kad „bet kokios užuominos, jog sąjungininkės negins viena kitos, kenkia visų mūsų, taip pat ir JAV saugumui“.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas tinkle X parašė: „NATO šūkis yra „vienas už visus ir visi už vieną“ – tai labai konkretus įsipareigojimas. Kenkti sąjungininkų patikimumui – kenkti ir silpninti visą NATO. Jokia rinkimų kampanija negali būti pasiteisinimas žaidimėliams su Aljanso saugumu.“

O Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė Lenkijos ir JAV partnerystės svarbą. „Lenkijos ir JAV sąjunga turi būti stipri nepaisant to, kas šiuo metu yra valdžioje Lenkijoje ir JAV. Visada taip elgiausi ir toliau taip elgsiuosi, gerbdamas visus mūsų partnerius JAV“, – A. Duda rašė socialiniame tinkle „X“.

Jis pridėjo, kad dėl buvusios vyriausybės „išmintingos ir toliaregiškos politikos“ Lenkijos gynybos finansavimas išaugo iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Dėl to Lenkija yra ir bus saugi“, – pareiškė A. Duda.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis tinkle X teigia, jog „neatsakingi pareiškimai“ apie NATO saugumą ir solidarumą palankūs vienam vieninteliam žmogui – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: „Tokie išsišokimai tikrai neprisidės prie taikos ir saugumo pasaulyje. Priešingai – jie tik dar kartą atkreipia dėmesį į būtinybę Europos Sąjungai ir toliau vystyti strateginę autonomiją ir investuoti į savo gynybą. Ir pasirūpinti, kad mūsų aljansas būtų tvirtas.“

Europos Sąjungos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas Prancūzijos televizijos kanalui LCI sakė, kad D. Trumpo komentarai apie NATO valstybių narių išlaidas gynybai nėra kažkas naujo: „Jau esame tai girdėję ir anksčiau... Nieko naujo po saule.“

Th. Bretonas pridūrė, kad Europos lyderiai supranta, jog Sąjungai reikia savarankiškai didinti išlaidas karybai ir suvereniteto gynybos pajėgumus: „Negalime kas ketverius metus, priklausomai nuo vienų ar kitų rinkimų, šiuo atveju Amerikos prezidento, mesti monetą saugumo klausimu“.

Komisaras LCI sakė, kad D. Trumpas neteisingai interpretuoja NATO lyderių susitikimą. „Galimai turi atminties problemų – tai buvo vadovė, bet ne šalies, o Europos Sąjungos“, – sakė politikas, turėdamas omenyje Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir jos pokalbį su D. Trumpu 2020 metas.

Mitingo Pietų Karolinoje metu D. Trumpas pareiškė kalbėjęs su vienos NATO šalies vadovu, tačiau nei pačios šalies, nei jos vadovo neįvardino: „Vienos didelės šalies prezidentas pakilo ir pasakė: „Na, pone, jei mes nesusimokėsime ir mus užpuls Rusija, ar jūs mus ginsite?“, o aš atsakiau: „Jūs nesusimokėjote, vėluojate mokėti?“

Londone Lordų rūmų deputatas Peteris Rickettsas, seniau dirbęs nuolatiniu NATO atstovu Briuselyje, X tinkle teigia: „Trumpas NATO regi kaip kažkokį užmiesčio klubą: moki 2 proc. savo BVP Amerikai už tai, kad ji teiktų saugumo paslaugas. Labai kenkia pasitikėjimui NATO viduje.“

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky sakė, kad „šiuo metu NATO yra stipriausioje pozicijoje, kokioje tik buvo – tiek dėl stiprių transatlantinių ryšių, tiek dėl vietinio atgrasymo ir gynybos užduočių, kurias vykdo sąjungininkai Europoje“. „Susidūrę su didžiausia grėsme nuo pat Antrojo pasaulinio karo, mes didiname gynybos biudžetus, įgyjame naujų galimybių, dauguma kurių tiesiogiai susijusios su Amerika“, – teigė jis.

D. Trumpas nuolat kritikuoja Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkes, kad šios skiria aljansui per mažai finansavimo.

Šis pareiškimas pasigirdo po to, kai D. Trumpas, lapkritį įvyksiančiuose rinkimuose greičiausiai susirungsiantis su demokratu prezidentu Joe Bidenu, privertė respublikonus Kongrese blokuoti įstatymo projektą, kuriame numatoma Ukrainai skirti daugiau pagalbos.

Baltųjų rūmų atsakymas į D. Trumpo komentarus buvo griežtas. „Skatinti žmogžudžių režimus pulti mūsų artimiausius sąjungininkus – pasibaisėtina ir beprotiška“, – šeštadienį vakare paviešintame pranešime teigė Baltųjų rūmų atstovas Andrew Batesas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)