Lapkričio 6 d. vakarą Rusija laikinai sustabdė skrydžius į Egiptą ir ėmė vykdyti skubią šioje šalyje esančių Rusijos piliečių evakuaciją. Kaip praneša N. MacFarquharas, iki lapkričio 8 d. jau 11 tūkst. rusų buvo grįžę į tėvynę.

Remiantis analitikų ir ekspertų pateikiamomis prognozėmis, jei pasitvirtintų teroristinio išpuolio versija, V. Putino ryžtingumas aktyviau įsikišti į situaciją Artimuosiuose Rytuose dar labiau sustiprėtų.

Pirma, anot „The New York Times“ apžvalgininko, teroristinio akto prieš keleivinį lėktuvą versija patvirtintų, kad Rusijos interesams pavojus jau yra kilęs, taigi Rusija gali ryžtis dar aktyvesnėms prieš „Islamo valstybę“ nutaikytoms atakoms.

Antra, kaip teigia N. MacFarquharas, V. Putino įsiveržimas į Siriją vertinamas kaip Rusijos mėginimas pademonstruoti susigrąžintą pasaulinės galios statusą, o atsigręžimas atgal po pirmosios nesėkmės nubrauktų visą šį įspūdį.

Trečia, V. Putinas tvirtino, kad Vakarai ir ypač JAV neilgai trukus po arabų pavasario likimo valiai paliko savo sąjungininkus arabų pasaulyje. Rusija savo ruožtu jau daug dešimtmečių šiame regione gali pasigirti vienintele sąjungininke – šiuo metu neramumų kamuojama Sirija. Tiesa, V. Putinas mėgina gauti Egipto prezidento Abdel Fattaho al Sisi palankumą. „Teroristinis aktas, įvykdytas Egipto vyriausybės priešų, greičiausiai sustiprins, o ne apmalšins šias pastangas“, - svarsto straipsnio autorius.

„Jei tai buvo teroristinis aktas, šis faktas didina statymus ir susieja operaciją Sirijoje su didelėmis netektimis“, - mano politikos analitikas Vladimiras Frolovas. „Be to, tai patvirtina nuomonę, kad teroristai turi būti sunaikinti anksčiau nei įžengs į mūsų žemę“, - pridūrė jis. Analitiko teigimu, problemų kelia tai, kad pagal šiuo metu Rusijos taikomą strategiją „Islamo valstybės“ nugalėti neįmanoma.

N. MacFarquharas primena, kad dabartinės Rusijos taikomos strategijos esmė – paramos silpnai Sirijos prezidento Basharo al Assado kariuomenei teikimas iš oro. Teigiama, kad Sirijos kariuomenė pati turi pereiti į priešininkų, tarp kurių ir „Islamo valstybė“, puolimo režimą.

Dvi galimybės Rusijai

Politikos technologijų centro analitikas Aleksejus Makarkinas įžvelgia dvi pagrindines galimybes Rusijai. Jo manymu, Rusija visų pirma gali suaktyvinti operaciją Sirijoje išsiųsdama į šią šalį daugiau karių ir savanorių, kad šie pagelbėtų B. al Assadui. Panašu, kad tai pablogins jau ir dabar prastus Rusijos santykius su Vakarais.

Pagal antrąjį scenarijų kova su „Islamo valstybe“ taptų svarbesnė nei paramos teikimas B. al Assadui. „Šioje situacijoje Rusija privers B. al Assadą žengti pereinamosios valdžios suformavimo link“, - mano A. Makarkinas.

Politologas Stanislavas Belkovskis įsitikinęs, kad V. Putinas įsiveržė į Siriją asmeninių tarptautinės politikos ambicijų patenkinimui, taigi jis neabejotinai neigs viską, kas tik leidžia daryti prielaidą, kad už šią avantiūrą mokėti gali tekti paprastiems rusams. „Valdžia nenori sieti lėktuvo katastrofos su Sirija, nes tokiu atveju tektų atsakyti į klausimą, kam Rusija iš viso lindo į Siriją, ir ar tikrai toks žingsnis atitinka valstybės interesus“, - samprotavo S. Belkovskis.

„The New York Times“ apžvalgininkas primena, kad praėjusią savaitę Sankt Peterburge į kanalą nuleisti du mediniai karstai, ant kurių buvo užrašyta „Už ką?“ ir „Kam?“. Vis dėlto Kremlius turi vieną itin reikšmingą svertą, formuojantį viešąją nuomonę, - tai propagandos išpūstas antivakarietiškas nusiteikimas. „Kremliaus šalininkai skubiai pateikė lėktuvo katastrofą kaip dar vieną nusikalstamų Vakarų veiksmų pavyzdį“, - rašo N. MacFarquharas primindamas apie naujienų agentūros „Sputnik“ pateiktą versiją, pagal kurią prie katastrofos prisidėjo britų specialiosios tarnybos.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Vakarai slepia informaciją apie „Airbus A321“ katastrofą, o tai atspindi tarp dviejų pusių tvyrantį nepasitikėjimą. JAV panašių įtarimų turėjo po Bostono maratone įvykusio sprogimo, kurį įvykdė iš Rusijai priklausančio Kaukazo regiono kilę broliai.

Vis dėlto dalis analitikų teigia, kad lėta Kremliaus reakcija liudija apie V. Putino atsargumą ir nenorą pakenkti Egiptui. Derėtų nepamiršti, kad rusai sudaro apie trečdalį visų devynių milijonų kasmet į Egiptą atvykstančių turistų. Be to, Rusijai svarbu turėti stiprų sunitų sąjungininką, nes aljansą ji yra sudariusi su dviem Irano bei Sirijos šiitų vyriausybėmis ir kovoja su džihadistais, kurie yra sunitai.

„Bet kuriuo atveju daugelis tikisi galingo atsakomojo smūgio Sirijoje, jei paaiškės, kad lėktuvo katastrofa susijusi su „Islamo valstybe“, - teigiama „The New York Times“ straipsnyje.

„Į Rusijos piliečius nukreiptas teroristinis aktas – tai karo paskelbimas visiems rusams“, - įsitikinusi politologė Tatjana Stanovaja. „Taigi Sirijos kampanija tampa ne tik V. Putino ambicijų reikalu, bet ir nacionaliniu revanšu“, - neabejojo ji.