Europos Sąjunga pirmadienį pasmerkė, Bendrijos žodžiais, „bauginimo klimatą“ prieš parlamento rinkimus Rusijoje ir skundėsi dėl nepriklausomų rinkimų stebėtojų trūkumo.
„Tai, ką matėme artėjant šiems rinkimams, yra visų kritiškų nepriklausomų balsų bauginimo atmosfera“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano.
Opozicinėms partijoms paskelbus, kad vyko masinis sukčiavimas, P. Stano per spaudos konferenciją pareiškė, kad Briuseliui nerimą kelia vietos stebėtojų pranešimai.
„Tarptautinio nepriklausomo stebėjimo nebuvo, todėl labai sunku iš tiesų pamatyti, kaip vyko rinkimai“, – sakė jis.
„Tačiau mes turime virtinę pranešimų iš nepriklausomų vietos stebėtojų, pranešinėjusių apie daugybę pažeidimų per šiuos rinkimus“, – kalbėjo P. Stano.
Pasak jo, ES užsienio politikos vadovas J. Borrellis turėtų susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu šią savaitę Niujorke vyksiančios JT Generalinės asamblėjos užkulisiuose.
Tuo metu Vokietijos vyriausybės atstovas sakė, kad įtarimai apie galimą sukčiavimą Rusijos parlamento rinkimuose turi būti vertinami rimtai ir išsamiai ištirti.
„Esama rinkimų stebėtojų, Rusijos opozicijos narių kaltinimų, jie kalba apie masinius neatitikimus, – reporteriams Berlyne sakė atstovas Steffenas Seibertas. – Jie turi būti vertinami rimtai ir išaiškinti.“
Rusija jau turi paruošusi atsaką
Kaip rašo BBC, dar prieš gyventojams atiduodant pirmuosius balsus neatrodė, kad rinkimai bus sąžiningi.
Daugeliui opozicijos politikų ir aktyvistų buvo uždrausta kandidatuoti, pavyzdžiui, įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygiams.
Koronaviruso pandemija buvo nurodyta kaip oficiali priežastis, kodėl rinkimai truko tris dienas, bet kritikai tvirtina, kad ištęstas balsavimas buvo neskaidrus, lengva manipuliuoti jo rezultatais.
Pranešimų apie rinkimų pažeidimus gauta iš visos šalies.
Visgi Centrinės rinkimų komisijos vadovė pareiškė, kad kritika yra „suplanuotos kampanijos, kuri buvo gausiai finansuota iš užsienio, dalis“.
„Šie žodžiai yra ateities pranašas. Taip Maskva reaguos į bet kokią tarptautinę kritiką dėl rinkimų – rodydama pirštu į Vakarus ir teigdama, kad tai yra užsienio valstybių sąmokslo Rusijai diskredituoti dalis“, – BBC rašo korespondentas Maskvoje Steve'as Rosenbergas.
Sekmadienį pasibaigęs trijų dienų trukmės balsavimas buvo surengtas po beprecedenčio susidorojimo su prezidento Vladimiro Putino kritikais. Be to, iki rinkimų atliktos viešosios nuomonės apklausos rodė, kad „Vieningosios Rusijos“ populiarumas yra istoriškai žemas.
Tačiau partija vis tiek gavo dviejų trečdalių daugumą Valstybės Dūmoje – žemuosiuose parlamento rūmuose, o „Vieningosios Rusijos“ aukšto rango narys Andrejus Turčakas pareiškė, kad jo partija pasiekė „įtikinamą ir švarią pergalę“.
A. Turčakas žurnalistams sakė, kad ši politinė jėga gaus 120 mandatų pagal partijos sąrašą ir dar 195 – vienmandatėse apygardose. Taigi, 450 vietų parlamente turėtų dirbti iš viso 315 jos narių.
Tai yra mažiau nei 334 vietos, kurias „Vieningoji Rusija“ turėjo prieš rinkimus, bet vis tiek pakankamai, kad partija galėtų pati priimti svarbius teisės aktus, įskaitant konstitucijos pataisas.
Iki pirmadienio 7 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku suskaičiavus 85 proc. balsų, „Vieningoji Rusija“ pirmavo surinkusi 49,76 proc. balsų; antroje vietoje buvo Komunistų partija, užsitikrinusi 19,61 proc. elektorato palaikymą.
„Gali baigtis liūdnai“
Net valstybinių apklausų agentūrų prognozės rodė, kad „Vieningoji Rusija“ surinks tik apie 30 proc. balsų.
Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno, įtakingiausio Rusijos opozicijos veikėjo, sąjungininkams rezultatai pasirodė keisti.
„Tai tikrai neįtikėtina. Prisimenu jausmą 2011 metais, kai jie pavogė rinkimus. Tas pats vyksta ir dabar“, – pareiškė sausį sulaikyto A. Navalno atstovė Kira Jarmyš.
Kaltinimai plataus masto sukčiavimu per 2011 metų parlamento rinkimus sukėlė didžiulius protestus su A. Navalnu priešakyje.
Jo sąjungininkai tvirtina, kad balsavimas buvo masiškai klastojamas, ypač atkreipdami dėmesį į nuolatinius vėlavimus skelbiant elektroninio balsavimo rezultatus liberalioje ir opozicijai palankioje Maskvoje.
Prieš rinkimus A. Navalno artimiausi bendražygiai buvo suimti arba pabėgo, o jo organizacijos buvo uždraustos kaip „ekstremistinės“. Visiems su jomis susijusiems asmenims buvo uždrausta balotiruotis.
Kremliaus kritiko komanda ragino opozicijos šalininkus remti kitus kandidatus, kurie galėtų nugalėti „Vieningąją Rusiją“ – daugiausia Komunistų partijos narius. Rinkimų rezultatai parodė, kad „išmaniojo balsavimo“ kampanija galėjo turėti jiems tam tikrą poveikį.
Iš beveik 5 tūkst. rinkimų pažeidimų, užfiksuotų nepriklausomo stebėtojo „Golos“, Rusijos centrinė rinkimų komisija patvirtino tik mažumą.
Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo rinkimų stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos nebuvo – taip nutiko Rusijos valdžios pareigūnams sumažinus stebėtojų skaičių, skelbia „Politico“.
Mėnesius trukusių Rusijos pareigūnų machinacijų kulminacija virtęs balsavimas paskatino kai kuriuos rusus ir žiniasklaidos atstovus atsisakyti termino „rinkimai“.
„Tai buvo ne kas kita, o karnavalas“, – „Dožd“ televizijos kanalui pareiškė buvęs Kremliaus patarėjas, o dabar politikos analitikas Glebas Pavlovskis.
Vienintelė opozicijai prijaučiančių rusų viltis rinkimuose buvo A. Navalno „išmaniojo balsavimo“ strategija. Valdžia ėmėsi drastiškų priemonių, kad ją sutrikdytų.
Rusijoje penktadienį prasidėjus parlamento rinkimams, iš „Google Play“ ir „App Store“ dingo programėlė „Smart Voting“. Netgi „Telegram“ ribojo prieigą prie A. Navalno informacijos kanalų.
Valdžios kritikai ilgą laiką kliovėsi užsienio ar koduojamomis platformomis informacijos viešinimui. A. Navalno korupcijos tyrimams daug padėjo „YouTube“. Dabar visos šios platformos pakluso valdžios spaudimui.
„Jie atidarė Pandoros skrynią. Visa tai baigsis labai liūdnai“, – apie „Telegram“ sakė A. Navalno sąjungininkas Leonidas Volkovas.
L. Volkovas pareiškė, jog taktinio balsavimo projektas „išgąsdino“ Rusijos politinį elitą.
„Privertėme juos arba pripažinti pralaimėjimą, arba klastoti visų akivaizdoje, visiškai įžūliai, begėdiškai; pripažinti moralinį bankrotą“, – per tiesioginę „YouTube“ transliaciją rinkimus komentavo L. Volkovas.
Lūžio taškas
Prieš rinkimus A. Navalno tinklaraštyje buvo paskelbtas pranešimas šalininkams: „Jeigu „Vieningoji Rusija“ laimės, mūsų šalies laukia dar penkeri metai skurdo, penkeri metai represijų, penkeri prarasti metai.“
„Vieningosios Rusijos“ pergale neabejota, tačiau per tris balsavimo dienas nebuvo jokių didelių protestų, ir šis faktas nereiškia nieko gero opoziciniam judėjimui, kuris ne kartą kliovėsi protestais gatvėse, norėdamas daryti spaudimą vyriausybei.
Vargu ar A. Navalno bendražygiams pavyks surengti tokio masto protestų dėl rinkimų į Dūmą rezultatų, kokie įvyko po A. Navalno suėmimo sausio mėnesį, ką jau kalbėti apie didžiules demonstracijas, kurias aktyvistas suorganizavo 2011 m. ir 2012 m., pasibaigus ginčytiniems rinkimams į Dūmą.
Taigi, kol valdančioji partija ruošiasi švęsti pergalę, opozicija, regis, nebeturi idėjų, kaip apkartinti pergalės skonį. Bent jau šiuo metu.
„Manau, kad šie rinkimai taps lūžio momentu, ir dauguma žmonių pagaliau suvoks, jog sistemos, kurią per pastaruosius 20-imt metų sukūrė Putinas, kol kas negalima įveikti balsavimu“, – DW sakė Rusijos analitikas Konstantinas Eggertas.
Prieš dešimtmetį Maskvą supurtė milžiniški prieš vyriausybę nukreipti protestai pasibaigus Dūmos rinkimams, kurių rezultatai buvo plačiai vadinami suklastotais. Minėtieji protestai padėjo A. Navalnui išgarsėti visoje šalyje.
Dėl dar akivaizdesnių rezultatų klastojimo įrodymų per 2020 m. rugpjūčio mėnesį kaimyninėje Baltarusijoje įvykusius prezidento rinkimus vos nebuvo nuverstas ilgametis šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka.
Kremlius nenorėjo, kad šiais metais pasikartotų kuris nors iš šių scenarijų.
Prieš prasidedant balsavimui daugelis analitikų prognozavo, kad valdžia iš paskutiniųjų stengsis per rinkimus sumažinti akivaizdžių pažeidimų skaičių. Vadovaujantis tokia logika, turėjo užtekti neleisti dalyvauti opozicijos kandidatams ir užblokuoti A. Navalno „Išmaniojo balsavimo“ programėlę, kad būtų galima apsieiti be balsų klastojimo. Deja, viskas buvo kitaip.
Per tris balsavimo dienas socialinius tinklus užtvindė įvairiose Rusijos dalyse nufilmuoti vaizdo klipai, kuriuose užfiksuoti akivaizdūs rinkimų biuletenių klastojimo atvejai. Jeigu šie rinkimai turėjo būti kitokie, nepaženklinti balsų klastojimo dėme, tokiam sumanymui nebuvo lemta išsipildyti.
Kyla klausimas, ar suklastoti balsai padėjo laimėti „Vieningajai Rusijai“, ar tai tebuvo lokalizuoti nuolatinių neišspręstų platesnio masto problemų, susijusių su rinkimų Rusijoje organizavimu, simptomai.
Kadangi pagrindinė šalies rinkimų stebėsenos nevyriausybinė organizacija „Golos“ buvo neutralizuota (Rusijos valdžios institucijos ją paskelbė „užsienio agente“), atsakymo į šį klausimą galime ir nesužinoti.
„Naujos rūšies protesto balsavimas“
„Vieningosios Rusijos“ balsų dalis sumažėjo nuo 54,2 proc., surinktų per ankstesnius parlamento rinkimus 2016 metais, o komunistų parama išaugo nuo turėtų 13,3 procento.
Paaiškėjo, kad 5 proc. patekimo į parlamentą slenkstį peržengė dar trys partijos – nacionalistinė LDPR, neseniai susikūrusi partija „Nauji žmonės“ ir „Teisingoji Rusija“. Visos šios politinės jėgos surinko mažiau nei 10 proc. balsų.
Remiantis naujausiais, sekmadienį paskelbtais Centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenimis, rinkimuose dalyvavo 45 proc. rinkėjų.
Pasak kritikų, dirvą sukčiavimui paruošė elektroninio balsavimo specifika, nauji suvaržymai stebėtojams ir balsavimo trukmės išplėtimas iki trijų dienų. Pareigūnų teigimu, pastarasis sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką.
Iki sekmadienio vakaro nepriklausoma rinkimų stebėjimo grupė „Golos“, kurią prieš rinkimus valdžia priskyrė „užsienio agentams“, gavo daugiau kaip 4,9 tūkst. pranešimų apie balsavimo pažeidimus.
„Vieningosios Rusijos“ populiarumas mažėja krentant po daugelį metų trukusio ekonominio sąstingio pragyvenimo lygiui.
Tačiau 68 metų V. Putinas, valdantis šalį jau du dešimtmečius, tebėra populiarus, o kai kurie rinkėjai sakė, kad balsavo už jį remiančią partiją, nes pasitiki valstybės vadovu.
„Dabartinėje politinėje situacijoje tiesiog nematome kitų, kuriais galėtume pasitikėti“, – teigė Maskvoje balsą atidavusi rinkėja Ana Kartašova.
V. Putino prezidento institucijos fone Valstybės Dūmos vaidmuo sumenko iki antraeilio, tad net tris dienas vykę parlamento rinkimai jokiais būdais negalėjo paskatinti kažkokių realių politikos pokyčių.
Ir visgi šie rinkimai labai puikiai atspindi dabartinę Rusijos politikos realybę – po metų, kuriuos ekspertai įvardija kaip pažymėtus precedento neturinčių represijų prieš disidentus, ir artėjant dar vienos V. Putino kadencijos pabaigai 2024 metais, rašo „Politico“.
„Putinui šie rinkimai reikalingi kaip jo režimo legitimumo patvirtinimas, taip pat ir elito, kurio neturėtų vilioti jo įpėdinio paieškos, nuraminimas“, – sako „Carnegie Moscow Center“ politikos analitikė Tatjana Stanovaja.
„Lėta galingos partijos galios erozija (kaip pagrindinės režimą prilaikančios kolonos) skatina baimes dėl ateities, o dar įdomiau tai, jog tam tikra prasme nuvertina V. Putino kaip tvirto lyderio ir stabilumo garanto vaidmenį“, – akcentuoja T. Stanovaja.
Tai gali paaiškinti, kodėl pagerėjo Komunistų partijos rezultatai – nuo 13 iki 20 proc. Kadangi tikra opozicija Rusijoje neegzistuoja, daliai rusų tai buvo vienintelis pasirinkimas, galėjęs išreikšti bent šiokią tokią rezistenciją.
Klausimas skamba taip: ar griežtai administruojamoje Rusijos politinėje sistemoje, šiai partijai bus leista atlikti bent menką vaidmenį?
„Balsavimas už Komunistų partiją – naujos rūšies protesto balsavimas. Partijai pavyko nukrypti nuo savo tako, bet klausimas, o kas toliau“, – klausia politikos analitikė Jekaterina Šulman.
Kremliaus laukia išbandymas
Nors užsitikrinti „Vieningosios Rusijos“ daugumą arba superdaugumą Dūmoje buvo pagrindinis prioritetas, kur kas rimtesnis išbandymas Kremliaus laukia po trejų metų, 2024-aisiais, skelbia „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“.
Tada baigsis dabartinė V. Putino kadencija.
Šiuo metu klausimas, ar jis sieks būti perrinktas dar kartą, išlieka atviras. Tiesa, praėjusiais metais Dūma pasirūpino, kad V. Putinas galėtų ir toliau kandidatuoti į prezidentus. 2024 m. Rusijos lyderiui sukaks 71-eri ir bus praėję 24-eri metai, kai valdo šalį užimdamas prezidento ar ministro pirmininko postą.
Pastaruosius septynerius metus jo reitingai yra palyginti stabilūs, vadovaujantis daugelio viešosios nuomonės apklausų rezultatais, bet jeigu gyventojų pasitikėjimas V. Putinu ženkliai smuks per kitus dvejus metus, vadinamiesiems Kremliaus politikos technologams gali tekti dirbti viršvalandžius, kad užtikrintų jo pergalę nepaisant prarasto populiarumo.
Kitas tikėtinas scenarijus – V. Putinas pasidarys „aukščiau prezidento“, t. y. oficialiai jis nebebus šalies vadovas, tačiau išsaugos absoliučią valdžią. Bet tikriausiai tam reikėtų papildomų Konstitucijos pakeitimų ir sukalbamos Dūmos. Be to, įpėdinio paskyrimas taip pat gali būti gana bjaurus procesas.
