Anot apklausų, už centro dešinės pakraipos Pilietinės platformos (PO) iškeltą Donaldą Tuską ketina balsuoti 40 proc., o už konservatorių partijos "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) kandidatą Lechą Kaczynskį - 35 proc. rinkėjų.

Kadangi praėjusį mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose abi šios partijos surinko daugiausia balsų, tai patvirtina, jog buvusių komunistų valdyta šalis ryžtingai krypsta į dešinę.

48 metų D.Tuskas rinkėjams buvo pristatomas kaip jaunas, dinamiškas kandidatas ir talentingas derybininkas, vadovaujantis liberalią ekonomiką propaguojančiai partijai.

Aštuoneriais metais už D.Tuską vyresnis L.Kaczynskis, Varšuvos meras, kartu su broliu Jaroslawu (Jaroslavu) įkūręs "PiS", rinkimų kampanijos metu pabrėžė savo politinę patirtį ir korupcijos skandalų nesuteptą karjerą - būtent pastarąją valdžios bėdą Lenkijos rinkėjai viliasi pamiršti išsirinkę dešinįjį parlamentą bei prezidentą.

Analitikai prognozuoja, kad jeigu sekmadienį vyksiančiame pirmajame rinkimų rate niekas nelaimės absoliučios daugumos, po dviejų savaičių lemiamame antrajame rinkimų rate susigrums D.Tuskas ir L.Kaczynskis.

Likusieji kandidatai galimybių laimėti praktiškai neturi. Arčiausiai abiejų lyderių yra populistinei partijai "Savigyna" vadovaujantis populistas Andrzejus Lepperis, už kurį balsuotų 12 proc. rinkėjų, ir socialdemokratas Marekas Borowskis, apklausose surenkantis 11 proc. balsų.

Prieš dvi savaites vykusiuose parlamento rinkimuose pirmąją ir antrąją vietas nedideliu skirtumu laimėjus "PiS" bei PO, dabar abi partijos derasi dėl koalicinės vyriausybės formavimo, tad prezidento rinkimų kampanija vyksta gana ramiai.

Derybų dėl koalicijos sudarymo pradžią aptemdė tik keblumai, kuriuos sukėlė "PiS" pasiūlytas kandidatas į ministrus pirmininkus. Mat realiausiu kandidatu į premjerus buvo laikomas partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskia, tačiau vietoj savęs į šį postą jis pasiūlė mažai kam žinomą ekonomikos ekspertą Kazimierzą Marcinkiewiczių.

PO, kaip ir daugelis kitų politinių partijų bei visuomeninių grupių, apkaltino "PiS" pasirinkus K.Marcinkiewiczių į ministrus pirmininkus kaip atsarginį variantą tam, kad nesukliudytų Lecho Kaczynskio galimybėms laimėti prezidento rinkimus.

Kodėl Jaroslawas atsisakė premjero posto, nenorėdamas sutrukdyti broliui tapti prezidentu, tebėra taktinė paslaptis. Lenkijos ministras pirmininkas turi daugiau galių negu prezidentas, ir Jaroslawas, būdamas visuotinius rinkimus laimėjusios partijos lyderis, buvo užsitikrinęs įtakingiausią Lenkijos valdžios postą.

Kai praėjusią savaitę "PiS" ir PO susirinko pirmojo derybų rato dėl koalicijos formavimo, susitikimas virto prezidento rinkimų kampanija.

Prieš prasidedant deryboms pasakytoje kalboje J.Kaczynskis teigė, kad Lenkijai atėjo metas kartą ir visiems laikams nusikratyti komunistinės praeities bei pridūrė, jog vienintelis būdas tai padaryti - atiduoti valdžią "PiS" ir "išrinkti prezidentu Lechą Kaczynskį".

Pilietinės platformos lyderis Janas Rokita "PiS" lyderiams sakė, kad K.Marcinkiewicziaus pasirinkimas ministru pirmininku sukėlė "pasitikėjimo koalicija problemą", nes "PiS" vadovas kelissyk tvirtino tapsiąs ministru pirmininku, jeigu jo partija iškovos daugiausia balsų.

Derybose nedalyvavo nei L.Kaczynskis, nei D.Tuskas.

D.Tuskas atsisakė dalyvauti dėl to, kad nebuvo L.Kaczynskio, o L.Kaczynskis nepasirodė todėl, jog "niekada nebuvo partijos aktyvistas" ir dėl šios priežasties, pasak dvynio brolio, prie derybų stalo jam neatsirado vietos.