Toks pareiškimas būtent tokiu metu buvo padarytas neatsitiktinai. Kai tik Rusijos federalinės saugumo tarnybos vadovas per nacionalinę televiziją pranešė, kad Sinajaus katastrofa, per kurią žuvo 224 žmonės, buvo teroro išpuolis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau buvo pasirengęs pagerbti aukas tylos minute, paskelbti apie ryžtą nubausti kaltuosius ir įsakyti plėsti Maskvos karinę kampaniją Sirijoje.
Griežta, bet pagal scenarijų parengta V. Putino kalba buvo skirta perspėti teroristus visame pasaulyje ir patikinti rusus, kad jie yra apsaugoti. Tačiau V. Putino kalboje taip pat buvo kelios žinutės Vakarams. Kai kurios jų buvo akivaizdžios, o kai kurios – užkoduotos. Pagrindinė žinia yra tokia: mūsų sąlygomis arba be mūsų.
Štai kelios pagrindinės V. Putino kalbos, kuri buvo įrašyta lapkričio 16 d. ir per televiziją transliuota kitą rytą, tezės ir ką jos signalizuoja Jungtinėms Valstijoms ir Europai.
V. Putinas: „Jau ne pirmą kartą Rusija susiduria su barbariškais teroristų nusikaltimais, ir dažniausiai be jokios matomos vidinės ar išorinės priežasties“.
Ką jis turi omeny: Rusija yra toks pat islamistų taikinys ir auka, kaip ir Vakarų šalys, ir joks šalies elgesys jos viduje ar už jos ribų negali pateisinti išpuolių. Vakarai turi atsisakyti to, ką V. Putinas dažnai vadina dvigubais standartais, ir prisijungti prie Maskvos kovojant su terorizmu.
V. Putinas: „Juos surasime kur tik jie bebūtų, nesvarbu, kur jie slepiasi. Mes surasime bet kur šioje planetoje ir nubausime“.
Ką jis turi omeny: Vakarai turi suprasti, kad Rusija pasilieka sau teisę vykdyti antiteroristines operacijas bet kurioje pasaulio dalyje ir gali neapsiriboti tokiais veiksmais Sirijoje.
V. Putinas: „Rusijos antskrydžiai Sirijoje turi būti sustiprinti taip, kad nusikaltėliai suprastų, jog atpildas yra neišvengiamas. Paprašiau Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo pateikti atitinkamų pasiūlymų“.
Ką jis turi omeny: Rusija plės savo karines operacijas Sirijoje, tačiau kol kas detalių neskelbia. Kaip tiksliai Rusija atakuos „Islamo valstybės“ taikinius, priklausys nuo Vakarų šalių noro priimti Maskvą kaip sąjungininkę kovoje su terorizmu.
V. Putinas: „Prašau Užsienio reikalų ministerijos kreiptis į visus mūsų partnerius. Mes pasikliaujame visais savo draugais surandant ir nubaudžiant nusikaltėlius“.
Ką jis turi omeny: Po dvejus metus trukusios įtampos eskalacijos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje Kremlius pasirengęs vėl „draugauti“ su Vakarų šalimis, tačiau tik jeigu jie prisijungs prie Maskvos kovos prieš islamistus jos sąlygomis.
V. Putinas: „Veiksime laikydamiesi Jungtinių Tautų chartijos 51-ojo straipsnio nuostatų, kurios numato šalių teisę į savigyną“.
Ką jis turi omeny: Nekvestionuokite Rusijos veiksmų – namie ir užsienyje, kuriais siekiama sumažinti terorizmo grėsmę. Jie atitinka tarptautinės teisės normas.
V. Putinas: „Visi, kurie mėgina padėti nusikaltėliams, turi žinoti, kad jų pastangų pasekmės guls ant jų pečių“.
Ką jis turi omeny: Maskva gali laikyti, kad šalys, kurios jos nepriima kaip sąjungininkės kovoje su terorizmu, palaiko teroristus. Tai V. Putinas yra sakęs anksčiau kalbėdamas apie Jungtines Valstijas ir sukilėlius Šiaurės Kaukaze.
Trūkstami žodžiai
Ko V. Putinas savo kalboje nepasakė. Neįvardindamas „Islamo valstybės“ konkrečiu vardu pragmatiškas Rusijos prezidentas paliko Maskvai galimybę ir toliau kovoti prieš kitus savo sąjungininko, Sirijos prezidento Basharo al-Assado priešus, o kai kuriuos jų remia Vakarai.
O neminėdamas B. al-Assado V. Putinas netiesiogiai pakartojo vieną esminių Rusijos pozicijų dabartinėse tarptautinėse diplomatinėse peštynėse dėl Sirijos pilietinio karo: kad B. al-Assado pasitraukimas nėra būtina konflikto sprendimo sąlyga ir kad Vakarų noras nuversti jį esą kenkia pastangoms nugalėti „Islamo valstybę“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šį argumentą pakartojo ir lapkričio 18 d., kuomet pasakė, kad „tiesiog yra nepriimtina kelti kažkokias išankstines sąlygas dėl prisijungimo prie kovos su terorizmu“.