S. Rimskio pareiškimas internete atsidūrė vasario 2 dieną. Jame policijos leitenantas sako, kad po teismo sprendimo skirti A. Navalnui laisvės atėmimo bausmę jis daugiau dirbti policijoje nebegali.
„Man niekada nebuvo svarbu, kieno pusėje jėga. Man, kaip policijos pareigūnui, buvo svarbu tik tai, kieno pusėje tiesa. O tokių teismo sprendimų teisingumu vadinti negaliu. Tai paprasčiausias pasityčiojimas iš mūsų visų.
Valdžia demonstratyviai daro nesąmones, nesislėpdama vykdo politines represijas. Deja, atėjo ta akimirka, kai likti nuošalyje tiesiog nebegalima“, – teigia S. Rimskis.
Jis taip pat tvirtina, kad tais pačiais principais besivadovaujantys kolegos iš policijos taip pat traukiasi iš pareigų.
Buvęs policijos pareigūnas „IvanovoNews“ atskleidė, kad prieš du mėnesius, mažinant etatų skaičių, buvo atleistas iš laikino sulaikymo izoliatoriaus inspektoriaus pareigų, tačiau turėjo galimybę pasilikti tarnyboje.
„Tik tol sprendžiau, pasikeitė politinė situacija, ir ilgiau pasilikti policijoje aš nebegaliu“, – tikina S. Rimskis.
„Visada užėmiau aktyvią pilietinę poziciją, o tai nepatiko vadovybei, tačiau aš nedrąsiai tikėjausi, kad sistemos viduje galima ką nors pakeisti. Iš pradžių mane norėjo priversti išeiti iš darbo savo noru arba pamėginti atleisti už nepalankias viešas žinutes, kaip nutiko Ruslanui Agibalovui“, – plačiau apie situaciją jis papasakojo BBC Rusijos tarnybai.
Pasak jo, šis sumanymas neišdegė, todėl sumažino darbo valandų skaičių, kad padarytų užuominą, jog laikas atsistatydinti.
„Galėjau pamėginti pereiti dirbti kur nors kitur, bet sausio 23 d. nuėjau į mitingą, pažiūrėjau kituose miestuose nufilmuotus vaizdo įrašus ir supratau, kad užteks. Viduje jaučiausi tiesiog nepatogiai ir šlykščiai, todėl pirmą darbo dieną, sausio 25-ąją, pateikiau prašymą atleisti iš darbo“, – sakė buvęs pareigūnas.
„O vaizdo įrašą norėjau padaryti tikslingai, kad parodyčiau žmonėms, jog ne visi policininkai – niekšai, jog yra ir gerų žmonių. Taip pat norėjau padrąsinti kitus policijos darbuotojus, kuriems nesvetimas mano požiūris. Galbūt šis vaizdo įrašas juos taip pat paskatins kažką keisti savo gyvenime“, – apie savo vaizdo įrašą kalbėjo S. Rimskis.
Kalbėdamas apie protestus, kuriuos brutaliais metodais malšina jėgos struktūros, vyras sakė neabejojantis, kad niekas nedavė konkrečių įsakymų žiauriai mušti ar naudoti elektrošoką.
„Maskvoje dislokuojami OMONo daliniai ir du operatyviniai pulkai, kurių pagrindinė užduotis – vaikyti žmones. Esu įsitikinęs, jog prieš tokius mitingus jiems duoda suprasti, kad galima smurtauti, naudoti elektrošoką, problemų dėl to nekils“, – BBC sakė jis.
„O naudoti ar nenaudoti, konkrečioje situacijoje kiekvienas pareigūnas priima sprendimą. Gali būti, kad jis ir nenorėjo nieko mušti lazda. Manau, jog daugelis pareigūnų nėra iš anksto nusiteikę tokiems veiksmams. Kita vertus, atėjus į mitingą, kai pradedamas eskaluoti konfliktas ir kyla tarpusavio susirėmimai, prasiveržia emocijos ir smurtas. Galbūt iš pradžių jis ir nenorėjo smurtauti, bet kilo maišatis, kažkuris pareigūnas pradėjo kažką mušti, protestuotojai ėmė gintis, todėl jam teko užsistoti kolegą, ir prasidėjo grandininė reakcija“, – kolegas bandė suprasti S. Rimskis.
„Visgi negalima ginti kolegų neva jie nenorėjo, bet taip išėjo. Kai jie eina į mitingus, o vadovybė duoda įsakymą žiauriai išvaikyti susirinkusiuosius, pareigūnai turi suvokti, kuo viskas baigsis. Laimei, manęs nė karto nevarė į mitingus“, – kalbėjo jis.
S. Rimskis yra antrasis Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, pasitraukęs iš policijos Rusijoje vykstant masiniams protestams.
Anksčiau policijos majoras iš Kursko Ruslanas Agibalovas internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame išreiškė palaikymą A. Navalnui ir kitiems Rusijos politiniams kaliniams, įskaitant buvusį Chabarovsko krašto gubernatorių Sergejų Furgalą.
Tą pačią dieną policininkas buvo atleistas: pranešta esą tai buvo padaryta „už poelgį, žeminantį vidaus reikalų įstaigų darbuotojo garbę“.
Interviu „Current Time“ R. Agibalovas teigė, kad jo poelgį palaiko „labai daug kolegų“.
„Daug žmonių sako: „tu eini prieš sistemą, ji tave sužlugdys“. Bet aš manau, kad geriau daryti, nei nedaryti ir dar labiau gailėtis“, – kalbėjo jis.
Kremlius teisina brutalius veiksmus
Kremlius trečiadienį stojo ginti brutalių teisėsaugininkų veiksmų prieš protestuotojus, reikalaujančius paleisti į laisvę opozicionierių A. Navalną, o jo šalininkai pažadėjo tęsti spaudimą valdžiai.
Nepriklausomi stebėtojai pranešė, kad daugiau kaip 10 tūkst. žmonių buvo sulaikyti per pastarosiomis dienomis visoje šalyje vykusius protestus garsiausiam Kremliaus kritikui palaikyti.
Antradienį A. Navalnui teismas skyrė beveik trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Paskelbus šį verdiktą, opozicionieriaus šalininkai išėjo į gatves sostinės Maskvos centre. Riaušių policija vaikė protestuotojus lazdomis ir masiškai sulaikinėjo žmones.
Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad „nesankcionuotos protesto akcijos kelia susirūpinimą ir pateisina griežtus policijos veiksmus“.
Masinius protestus, vykusius daugiau nei šimte Rusijos miestų, išprovokavo A. Navalno areštas sausio 17 dieną. Opozicionierius buvo sulaikytas Maskvos oro uoste nepraėjus nė valandai po to, kai sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po praėjusią vasarą įvykdyto jo apnuodijimo sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Antradienį teismas nusprendė, kad 44 metų kovos su korupcija aktyvistas turės už grotų praleisti dvejus metus ir aštuonis mėnesius, nes pažeidė 2014 metais lėšų grobstymo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas. A. Navalnas tvirtina, kad tie kaltinimai tebuvo pretekstas jį nutildyti.
Ši byla Kremliui yra vienas rimčiausių pastarųjų metų iššūkių, kai kuriems Vakarų politikams reikalaujant paskelbti Maskvai naujų sankcijų.
Tačiau A. Navalno įkalinimas taip pat susilpnins Rusijos opozicijos judėjimą, liksiantį be žinomiausio savo veikėjo, kurio padėjėjus taip pat sulaikė policija.
Visgi A. Navalno regioniniam tinklui vadovaujantis Leonidas Volkovas sakė, kad teismui paskelbus verdiktą, „viskas tik prasideda“.
„Didinsime spaudimą [prezidentui Vladimirui] Putinui... Pasirodys naujų tyrimų, bus organizuojami nauji taikūs mitingai ir eitynės“, – rašė jis platformos „Telegram“ kanale.
„Šiurkštūs sulaikymai“
Dvi dienos po opozicionieriaus arešto jo komanda paskelbė tyrimą apie prabangią, prie Juodosios jūros esančią valdą, kuri, A. Navalno teigimu, V. Putinui buvo perleista pasinaudojant milijardo dolerių vertės schema, finansuota jo artimų sąjungininkų, vadovaujančių valstybinėms įmonėms.
Tyrimas buvo paskelbtas drauge su „YouTube“ vaizdo įrašu, kuris buvo peržiūrėtas daugiau kaip 100 mln. kartų.
A. Navalno areštas ir šis tyrimas paskatino dešimtis tūkstančių rusų du savaitgalius iš eilės išeiti į gatves protestuoti.
Opozicijos protestus stebinti nepriklausoma grupė „OVD Info“ trečiadienį pranešė, kad per tuos mitingus ir demonstracijas po antradienio teismo verdikto policija sulaikė daugiau kaip 10 tūkst. asmenų.
„OVD Info“ analitikas Grigorijus Durnovo naujienų agentūrai AFP sakė, kad daugeliui sulaikytųjų tenka patirti „sunkias sąlygas“. Anot jo, valdžia sąmoningai vykdo „šiurkščius sulaikymus“ ir talžo protestuotojus.
G. Durnovo pažymėjo, kad „OVD Info“ teisininkams, nemokamai teikiantiems teisinę pagalbą protestuotojams, neleidžiama patekti į sulaikymo centrus.
Valdžia „atvirai demonstruoja, kad advokatas laikomas pažeidėjo bendrininku“, sakė jis.
Atkartodamas per pastaruosius protestus sulaikytų žmonių socialiniuose tinkluose paskelbtus liudijimus, D. Durnovo sakė, kad sulaikymo centrai Maskvoje perpildyti.
Antradienį Tyrimų komiteto, tiriančio sunkius nusikaltimus, vadovas nurodė atlikti patikrinimus dėl sulaikytų vyrų ir išsiaiškinti, ar jie yra atlikę privalomąją karo tarnybą. Rusijoje karo tarnyba privaloma visiems 18–27 metų vyrams.
A. Navalno areštas ir brutalūs policijos veiksmai prieš protestuotojus sulaukė griežto tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų ir Vakarų šalių, tarp jų Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos, pasmerkimo.
„Vykdydama savo vendetą prieš Navalną ir jo šalininkus, Rusijos valdžia išsklaidė paskutinius teisingumo ir pagarbos žmogaus teisėms regimybės likučius“, – antradienį išplatintame pareiškime pažymėjo „Amnesty International“.
