Už 1 400 kilometrų į rytus nuo Maskvos esančio Baimako teismas nuteisė devynis žmones kalėti nuo 8 iki 15 dienų už nepaklusimą policijai per anksčiau šią savaitę vykusius didelius protestus, penktadienį pranešė vietos teismų spaudos tarnyba. Nesankcionuoti protestai Rusijoje yra neteisėti, valdžia pažadėjo griežtą atsaką tiems, kurie dalyvavo.
Baškirai, daugiausia tiurkų kilmės musulmonai, sudaro maždaug trečdalį iš 4 mln. regiono gyventojų.
Policija panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų tūkstančius protestuotojų, trečiadienį susirinkusių prie Baimako teismo rūmų, kai buvo nuteistas aktyvistas Failas Alsynovas.
Regiono gubernatorius Radijus Chabirovas pareiškė, kad „separatistai“ ir „išdavikai“ iš užsienio mėgino pradėti „partizaninį karą“ respublikoje, kurioje gyvena didelė baškirų mažuma. Tyrėjai taip pat iškėlė baudžiamąsias bylas dėl „masinių riaušių“, už tai gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Didžiausias protestas nuo karo Ukrainoje pradžios
Tai pats didžiausias protestas Rusijoje nuo tada, kai šalis pradėjo karą Ukrainoje, per interviu „Voice of America“ rusų tarnybai sakė ekologė, portalo Activatica.org koordinatorė Jevgenija Čirikova. Anot jos, svarbu pažymėti, kad protesto akcija surengta nepaisant valdžios bandymų maldyti nepasitenkinimą, rimtų represijų prieš aktyvistus pavojaus ir „drakoniškų įstatymų“.
„Ir tai, kad sausio 15 dieną dėl F. Alsynovo, spaudžiant dvidešimties laipsnių šalčiui, į gatves išėjo trys tūkstančiai žmonių, byloja apie žmonių ryžtą. Taip pat ir apie tai, kad jų kantrybės taurė persipildė, jiems atsibodo kentėti. Valdžios reakciją buvo galima numanyti: ašarinės dujos, nacionalinė gvardija. Labiausiai bijo, kad protestai išplis, tačiau žmonėms gali ir nori pasiūlyti tik smurtą“, – teigia ji.
Tai, kad tiek daug žmonių stojo ekologijos aktyvisto pusėn, galima paaiškinti jo asmenybe, mano J. Čirikova: „Jis yra gyvoji Baškirijos legenda. Failas dar būdamas studentas organizavo vietos tradicijų ir kalbos apsaugos judėjimą. Taip pat buvo vienas iš „Baškort“ – organizacijos, kurią valdžia ne per seniausiai pripažino ekstremistine – įkūrėjų. Jeigu ne ši organizacija, mums nebūtų pavykę išsaugoti, neperdedu, visos mūsų planetos turto – Kuštau kalno. Tapome liudininkais, kaip visa baškirų tauta stojo ginti Kuštau. Vienos iš akcijos metu žmonės simboliškai apkabino kalną. Tik įsivaizduokite, kiek buvo žmonių!“
Kuštau kalnas yra vienas iš trijų pavienių kalnų – senovinių jūrų rifų liekanų Baškirijoje. 2020 metais Kuštau norėjo perduoti įmonei „Baškirovskaja sodovaja kampanija“ klinčių radimvietei eksploatuoti ir sodai gaminti. Respublikoje kilo masiniai protestai. Šiandien tokių kalnų tėra trys – Toratau, Juktau ir Kuštau. Ketvirtą kalną Šachtau pradėjo eksploatuoti dar XX a. šeštajame dešimtmetyje, jis buvo visiškai nukastas.
Taigi, visuomenės protestavimo potencialas yra didžiulis, mano portalo Activatica.org koordinatorė: „Šis konfliktas dar toli gražu neišsisėmė. Man atrodo, kad tai jau ne konfliktas, o kolonizuotų žmonių pasipriešinimas. Valdžia gali represijų būdu numaldyti protestą, bet pats savaime jis tikrai neišsikvėps. Situacija bręsta. Baškirijos žmonės išmoko patys organizuotis, ir galiausiai jie neabejotinai pasieks savo tikslų. Tai, ką mes dabar matome Rusijoje, yra imperijos žlugimo pradžia.“
J. Čirikova įsitikinusi, kad Baškirija ne išimtis. Aktyvistės vertinimu, panašūs dalykai dedasi Tolimuosiuose Rytuose, Tatarstane ir kituose regionuose: „Nepatenkintų Kremliaus politika labai daug. Duokite laiko, ir analogiški protestai prasidės visoje šalyje“, – reziumavo ji.
„Nepasitenkinimo proveržis“
Kad valdžia iš tikrųjų kaip reikiant išsigando masinių neramumų Baškirijoje, tvirtina ir Rusijos opozicijos politikė, žmogaus teisių gynėja Natalija Pelevina. Anot jos, žmonių reakcija į neteisingą F. Alsynovui skirtą bausmę buvo labai audringa.
„Keli tūkstančiai žmonių spontaniškai išėjo į gatves su agresyviais ir gana kategoriškais lozungais. Žmonės pasipiktinę, kad jų interesų gynėjas nuteistas ketveriems metams kolonijoje vien dėl jo pasisakymų ir įsitikinimų, artimų daugeliui. Žinoma, valdžia bando protestą numaldyti iškart, kad jis nepasklistų toliau. Be to, jau ne už kalnų ir prezidento rinkimai. Jiems toks negatyvūs paveikslas tikrai nenaudingas ir nereikalingas. Žinios apie įvykius Baškirijoje jau apskriejo visą pasaulį“, – sakė ji.
Nieko panašaus masto prasme Rusijoje pastaruoju metu nebuvo, konstatuoja N. Pelevina: „Panašu, kad toks emocionalus nepasitenkinimo proveržis įvyko susikaupus negatyvui dėl valdžios vykdomos politikos. Kitaip tariant, prasprogo. Regione karui surinko gana nemažau rekrūtų. Ne veltui tarp protestuotojų buvo raginimų tautiečiams iš fronto grįžti namo, nedalyvauti kare. Baškirijoje gana ryškūs antikariniai motyvai. Natūralu, kad Kremlius tokių dalykų negali pakęsti.“
Labai galimas dalykas, kad kažkas panašaus gali įvykti ir kitur, mano politikė. „Prognozuoti sunku, bet numatyti galima. Nepasitenkinimas regionuose, ypač labiausiai paliestuose karo, auga. Ir kada įvyks dar vienas proveržis, pasakyti sunku. Be jokios abejonės tai turės neigiamos įtakos prezidento rinkimų kampanijai respublikoje. Tautos atmintyje nuoskauda liks. Iš esmės situacija labai simptomatinė. Todėl neatmetu galimybės, kad, bėgant laikui, protestai galiausiai įgaus visai kitokį mastą“, – teigia N. Pelevina.
Politologas: užkoduota Alsynovo žinutė buvo aiški
Iš Rusijos emigravęs politologas, buvęs V. Putino kalbų rašytojas Abasas Galiamovas, anksčiau dirbęs ir Baškirijoje, mano, kad dabartiniai protestai regione yra vertikalios valdžios struktūros ir pernelyg didelės centralizacijos pasekmė. O F. Alsynovą, jo vertinimu, galima laikyti atsitiktinė figūra.
„Jo vietoje galėjo būti bet kas. Prisiminkime protestus po žurnalisto Ivano Golunovo sulaikymo – dauguma protestuotojų apie jį net nežinojo. Arba įvykiai Irane po Mahsos Amini mirties. Manote, kad ji buvo žinoma? Ne, tai buvo paprasta provincijos mergina. Taip pat prisiminkime Mohamedą Bouazizi, po kurio mirties Tunise prasidėjo revoliucija, kuri peraugo į „Arabų pavasarį“ ir įsiliepsnojo visame arabų pasaulyje. Juk jis irgi buvo visiškai nežinomas. Pati persona čia nėra labai svarbi, tai gali būti visiškai atsitiktinis žmogus. Esminę įtaką daro susikaupusios nuoskaudos ir jausmas, kad režimas silpsta. Šių aplinkybių visuma sukuria revoliucinę situaciją“, – „Laisvės radijo“ totorių-baškirų tarnybai sakė A. Galiamovas.
Anot jo, labiausiai žmonės erzina pernelyg didelė centralizacija Rusijoje, gyventojų interesų regionuose ignoravimas. „Žmonės jaučia, kad jie nėra visaverčiai sprendimų priėmimo proceso dalyviai – sprendimai priimami be jų, o jiems tik pateikiamas faktas. Žinoma, jiems tai nepatinka. Kita vertus, kai valdžiai prireikia, ji iškart bėga pas tuos pačius žmones, kurių nuomonę nuolat ignoravo, ir šaukia: „Ei, žmonės, pakovokite už Rusiją, už tėvynę!“ Ir žmonės jaučia, kad jais yra manipuliuojama, kad jie – mulkinami“, – kalbėjo politologas.
„Tai yra, beveik ketvirtį amžiaus jie kuria vertikalią valdžios struktūrą, griauna demokratiją, žodžio laisvę, užčiaupia burnas, taiko represijas, o kai tik pasidaro sunku, [sako] „stokite ginti tėvynės“, tai yra valdžios“, – pridūrė jis.
Pasak A. Galiamovo, nors ne tiesiogiai, aktyvistas F. Alsynovas iš esmės tai ir pasakė. „Manau, kad tada ir priėmė galutinį sprendimą pasodinti jį į kalėjimą. Užkoduota [F. Alsynovo] žinutė buvo aiški: Ukraina mums visai nerūpi, nes ten žūsta baškirų vaikinai“, – kalbėjo ekspertas.
A. Galiamovas sako, kad bent jau kol kas prieš protestuotojus nesiimta itin griežtų priemonių, nes protestai dar neįgavo režimui visiškai nepriimtino pobūdžio: „Protestuojama prieš [regiono gubernatorių] Radijų Chabirovą ir reikalaujama jo atsistatydinimo, bet saugumo pajėgos yra orientuotos į Maskvą, joms nerūpi problemos, susijusios su R. Chabirovu. V. Putino atsistatydinimo žmonės nereikalauja, priešingai, jie tarsi kreipiasi į jį.“
Vis tik, anot A. Galiamovo, nors tarsi yra kreipiamasi į V. Putiną, tikroji varomoji emocija yra susijusi būtent su nepasitenkinimu Maskva. „Pagrindinis priekaištas R. Chabirovui yra tas, kad jis yra Maskvos valios vykdytojas, jis laikosi Maskvos kurso, kuriuo siekiama sunaikinti baškirų tapatybę, baškirų kultūrą ir baškirų politines laisves. Bet kadangi žmonės atvirai neragina atsiskirti nuo Rusijos ir nereikalauja V. Putino atsistatydinimo ar karo nutraukimo, atrodo, kad nėra prasmės jų pykdyti ir vaikyti“, – aiškina A. Galiamovas.
Jis teigia kol kas negalintis pasakyti, ar protestai Baškirijoje įgaus didesnį mastą: „Daugeliu atžvilgių R. Chabirovo likimas priklauso nuo to, kas vyks toliau: ar žmonės iškvėps, pavargs, nustos kovoti, ar viskas tęsis. Ar situacija paaštrės, šiuo metu pasakyti neįmanoma. Kiekvienas protestas yra individualus ir turi savo dinamiką. Kitas protrūkis gali įvykti po mėnesio, gal po metų, bet, žinoma, tai bus susiję su teismo procesu.“
„Atitarnavę žmonės grįžta pikti ir ginkluoti“
Savo ruožtu amerikiečių politologas Paulas Goble‘as iš „The Jamestown Foundation“, buvęs valstybės sekretoriaus patarėjas, daugybę metų užsiimantis tarptautiniais santykiais buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, įvykiais Baškirijoje nesistebi. Jis priminė, kad Baškirijoje protestų judėjimas prasidėjo ne nuo politikos, o nuo ekologijos.
„Maskva ignoravo vietos gyventojų nuomonę, o dabar priversta turėti reikalų su gana ryžtingai nusiteikusiu regionu. Stebime daugumos nerusiškų regionų nuomonių radikalizaciją, taip pat ir regionų, kur daugiausia gyvena etiniai rusai. Dažniausiai įvykių nušvietimas Rusijoje, kuriuo užsiima žiniasklaida, užsibaigia Maskva. Todėl, kad viskas, kas dedasi už jos ribų, ignoruojama. Tik radikalizacijos procesai regionuose jau kurį laiką tik intensyvėja. Ir masinio informavimo priemonių bandymai tai ignoruoti, galimas dalykas, gal tą augimą ir pristabdė, bet tikrai nesustabdė“, – politologo žodžius cituoja „Voice of America“ rusų tarnyba.
„Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose kariai iš Baškirijos žada palikti frontą Ukrainoje ir, grįžę namo priešintis OMON, jeigu tik jie nesiliaus skriaudę vietos gyventojų. Kol kas tokių vaizdo įrašų autentiškumas nepatvirtintas. Politologas P. Goble‘as abejoja, ar verta regione laukti karinio konflikto, tačiau primena faktą, kad šiandien rusų rankose yra daugiau ginklų nei bet kada anksčiau.
„Per pastaruosius dvejus metus Rusijoje mes stebime sunkių nusikaltimų, kuriems panaudoti šaunamieji ginklai, skaičių augimą. Maskva nusprendė „ne rusus“ ir emigrantus iš skurdžiausių Rusijos regionų kare panaudoti kaip patrankų mėsą, o dabar kažkodėl stebisi, kai atitarnavę žmonės grįžta pikti ir ginkluoti“, – tikina P. Goble‘as.
