Praėjusios savaitės pabaigoje V. Putino pasirašytu dekretu numatoma skirti lėšas, kurių galėtų prireikti Rusijos turto užsienyje, įskaitant Rusijos imperijai bei Sovietų Sąjungai priklausiusias teritorijas, paieškai, registracijai ir teisinei apsaugai.
Rusijos užsienio reikalų ministerijai ir Užsienio turto valdymo įmonei prie prezidento administracijos pavesta atlikti šį darbą: surasti, užregistruoti ir apsaugoti dekrete apibrėžtą turtą.
JAV Karo tyrimų institutas (ISW) pažymėjo, kad tikslūs parametrai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kas yra dabartinė arba istorinė Rusijos nuosavybė, yra neaiškūs.
„Už tarptautiniu mastu pripažintų Rusijos sienų esančios menamos Rusijos nuosavybės „apsauga“ Kremlius gali pasinaudoti, kad postsovietinėse ir kaimyninėse valstybėse įgyvendintų švelniosios galios mechanizmus, kurių paskirtis – sukelti destabilizaciją šalių viduje.“
Vienas pagarsėjęs ultranacionalistinių pažiūrų karą palaikantis tinklaraštininkas pasirašytą dekretą įvertino kaip žingsnį, vedantį prie naujų Rusijos teritorinių konfliktų su kaimyninėmis šalimis, įskaitant JAV.
„Siūlome pradėti nuo Aliaskos“, – rašoma „Telegram“ kanale „Dva majora“, turinčiame daugiau nei 530 tūkst. prenumeratorių.
Kanalo leidėjas taip pat mini, kad Kremlius turėtų atkreipti dėmesį į „Ukrainos Dniepro regioną, Besarabiją, Suomijos Didžiąją Kunigaikštystę, Armėniją, Azerbaidžaną, Sakartvelą, Vidurinės Azijos valstybes Rusijos Turkestane, daugybę Baltijos provincijų ir didelę dalį Lenkijos“.
„Nuosavybės galima ieškoti ir [Vokietijos Demokratinėje Respublikoje], ir kitose Varšuvos pakto šalyse“, – rašoma kanale, turint omenyje dalį Vokietijos ir kitas Vidurio Europos valstybes, kurias Šaltojo karo metais kontroliavo Sovietų Sąjunga.
„Teisės apsaugos kovinės pajėgos jau išvyko į Afriką“, – pridūrė tinklaraštininkas, veikiausiai turėdamas omenyje Maskvos plečiamą „Afrikos korpusą“.
Kaip rašo „Newsweek“, anksčiau V. Putinas nebuvo linkęs sureikšminti 1867-aisiais įvykusio Aliaskos pardavimo JAV. Tą sandorį jis yra pavadinęs menkaverčiu ir teigė, kad tas įvykis neturėtų nieko jaudinti. Tačiau kai kurie jo sąjungininkai mano, kad Maskva galėtų vėl iškelti Aliaskos klausimą ir pradėti teritorinį ginčą.
ISW tokius užmojus vertina kaip neturinčius pagrindo, tačiau, kaip galima spręsti iš „Dva majora“ reakcijos, Rusijos ultranacionalistų bendruomenę yra apėmusios revanšistinės nuotaikos. Ultranacionalistų segmentas karą prieš Ukrainą kritikuoja tik todėl, kad Maskva nepasiekia išsikeltų tikslų, o V. Putinas akivaizdžiai nesiryžta paskelbti mobilizacijos visos šalies mastu.
Po kovo mėnesį įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų, kuriuos V. Putinas neabejotinai laimės, Kremlius, kaip spėjama, gali pradėti naują masinės mobilizacijos etapą. Nepanašu, kad Rusijos vadovas būtų nusiteikęs sumažinti savo maksimalistinius tikslus Ukrainos atžvilgiu, o Kyjivas jau ruošiasi 2024-aisiais galimam naujam didelio masto Rusijos puolimui.
