Todėl dauguma vokiečių nemenkai nustebo, pirmadienį šalies žiniasklaidai pranešus apie Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos siūlymą nuskraidinti migrantus tiesiai į Miuncheną.
„Atsiliepti į Miuncheno miesto kvietimą? Negi tokio išties esama?“ – stebėjosi žinutės skaitytojai. O smalsesnieji, panaršę internete, galėjo susipažinti su lapkričio 10 d. išsakytu Miuncheno trečiosios vicemerės V. Dietl pareiškimu: „Nebegalime žiūrėti, kaip žmonės lieka ES pasienyje be perspektyvų ir tvyrant nežinomybei. Bavarijos sostinei žmonių gyvybių gelbėjimas yra svarbiausias prioritetas. Dėl to eilinį kartą siūlome greitai ir be nereikalingos biurokratijos Miunchene priimti pasienyje įstrigusius žmones ir suteikti jiems galimybę naudotis atitinkamomis prieglobsčio suteikimo procedūromis.“
Kaip rašoma „Abendzeitung“, V. Dietl jau spalio pabaigoje kreipėsi į federalinę vyriausybę, kad šioji imtųsi veiksmų „nukentėjusiems žmonėms padėti“. „Dabar miestas reikalauja, kad aukštesnio lygio valdžios institucijos pabėgėlius siųstų tiesiai į Miuncheną. 2019 m. miestas paskelbė save „saugiu uostu“ ir jaučiasi įsipareigojęs padėti pabėgėliams prie ES išorės sienų ir Afganistano bei remti gelbėjimo darbus Viduržemio jūroje“, – informavo tąsyk miesto dienraštis.
Skaitytojų reakcijos brangiausiame Vokietijos mieste
Kokia buvo miuncheniečių reakcija į jų vicemerės iniciatyvą, galima spręsti iš to, jog lapkričio 10 d. Miuncheno „Abendzeitung“ internetinis puslapis buvo priverstas uždaryti komentarų skiltį: „Dėl daugybės komentarų, pažeidžiančių mūsų gaires, esame priversti išjungti šio straipsnio komentarų funkciją“, – rašoma redakcijos pastaboje.
Dabar, gavę galimybę išsakyti savo požiūrį į V. Dietl pareiškimą kituose spaudos portaluose, miuncheniečiai klausė, o kas gi davė komunalinei politikei teisę kviestis migrantus į brangiausią Vokietijoje miestą, kurio gyventojai, neįstengdami užsimokėti nuomos, yra priversti ieškoti buto toli nuo miesto.
2021 metais Miunchene už kvadratinį metrą nuomos teko vidutiniškai mokėti 20,83 euro (Bavarijos vidurkis – 14,23 euro, Vokietijos – 10,46 euro), o ir 50 km spinduliu nuomos kainos jau siekia iki 90 proc. Miuncheno kainų.
Bavarijos premjeras perspėja dėl nekontroliuojamos migracijos
Paraleliai su Bavarijos sostinės vicemerės V. Dietl pareiškimu „Abendzeitung“ buvo paskelbtas ir Bavarijos premjero Markuso Soederio (CSU) pareiškimas, kuriame federalinės žemės ir socialinės krikščionių sąjungos lyderis perspėjo dėl galimos nekontroliuojamos imigracijos į Vokietiją bei Europą.
„Dabar reikia aiškių veiksmų ir sprendimų, kitaip gali susidaryti situacija, panaši į 2015 m. buvusią. Žinoma, mes padėsime, tačiau tiesiog imti ir atverti sieną yra nelogiška“, – sakė jis Vokietijos spaudos agentūrai Miunchene.
„Kontrabandininkų grandinė turi būti nutraukta. Be to, reikia didžiulės paramos lenkams pasienyje“, – pabrėžė M. Soederis.
Saksonijos premjeras nukirto kaip kirviu: „Jokio priėmimo, nei ES, nei Vokietijoje“
Itin griežtą poziciją užėmė Saksonijos premjeras Michaelis Kretschmeris (CDU). „Visuomenė turi atlaikyti pasienyje tarp Baltarusijos ir Lenkijos vargstančių migrantų vaizdus“, jų jokiu būdu negalima įsileisti nei į Europos Sąjungą, nei į Vokietiją.
Jei jie būtinai norėjo patekti į Vokietiją, tai turėjo ir skristi tiesiai į Vokietiją, o ne per Minską, – sakė jis interviu „Bild am Sonnatg“.
„Juk imigracijos srityje turime aiškias taisykles. Pas mus gali atvykti pripažinti pabėgėliai arba kvalifikuoti darbuotojai. Lukašenkos suvilioti migrantai nėra nei viena, nei kita. Turime parodyti Minsko diktatoriui, kad ši jo priemonė nebus sėkminga. Tada jis liausis su savo kontrabanda“, – dėstė M. Kretschmeris.
Krikščionys demokratai pateikė šešių punktų planą
Krikščionis demokratas Friedrichas Merzas, laikomas potencialiausiu kandidatu į naujus CDU partijos lyderius, drauge su CDU/CSU grupės pirmininku Europos Parlamente Danieliu Caspary surašė 6 punktų planą Baltarusijos sukeltam migracijos konfliktui spręsti.
Dienraštyje „Die Welt“ paskelbtame kreipimesi į ES abu politikai be kita ko ragina federalinę vyriausybę pasinaudojant diplomatiniais kanalais paveikti migrantų kilmės šalis, kad šios perspėtų žmones nesileisti į šį perspektyvų neturintį kelią Europon.
„Žiniasklaida ir užsienio transliuotojai turi būti panaudoti, kad įtikintų savo kilmės šalių žmones, jog šis skrydis yra beviltiškas.“ Įstrigę migrantai turi būti grąžinti į jų kilmės šalis.
„Jei nepavyktų bendrai apsaugoti Europos išorės sieną, federalinė policija turi būti bet kada pasirengusi atlikti reikiamą sienos kontrolę prie Vokietijos ir Lenkijos sienos“, – rašoma kreipimesi.
Heiko Maasas: migrantus reikia parskraidinti į jų kilmės šalis
Netikėtai aiškią poziciją šį pirmadienį išsakė ir federalinis užsienio reikalų ministro pareigas einantis Heiko Maasas. Jis yra prieš pabėgėlių iš pasienio zonos su Baltarusija priėmimą Vokietijoje.
Tokią galimybę prieš tai buvo viešai svarstę keli socialdemokratų bei žaliųjų partijoms priklausantys politikai, Bundestago ir Europos Parlamento nariai, apeliuodami į europines vertybes bei moralę.
Po konsultacijų su ES kolegomis Briuselyje H. Maasas sprendimą nepriimti migrantų, naudojamų kaip ginklas, pavadino svarbiu signalu Baltarusijai ir ją imituoti galimai bandysiančioms šalims, – joms turi būti parodyta, kad ES šantažui nepasiduoda.
H. Maasas pabrėžė, kad migrantus „atvežė Lukašenkos režimas, paskleidęs melagingus pažadus“. Neaišku, ar tie žmonės turi pagrindą prieglobsčiui gauti. Todėl kilmės šalys dabar turi perimti dalį atsakomybės, – pasirūpinti savo piliečiais netiesiogiai ragino Vokietijos politikas.
Vokietijos politikai Baltarusijos klausimu juda serpentinais
Vokietijoje netrūksta ir Miuncheno vicemerei pritariančių balsų. Ne vienas visuomeninio transliuotojo bei pagrindinio srauto žiniasklaidos žurnalistas ragino A. Lukašenkos atgabentus ir pasienyje šąlančius migrantus priimti Vokietijoje ar paskirstyti po Europos Sąjungos šalis.
Net keliuose interviu priimti pasienyje įstrigusius žmones primygtinai ragino Angelos Merkel patarėjas migracijos klausimais Geraldas Knausas, 2016 m. rengęs ES susitarimą su Turkija dėl pabėgėlių.
Šio prieštaringai vertinamo susitarimo „architektas“ piktinosi, esą, Europos Sąjunga dabar migracijos klausimu vykdanti „AfD“ politiką.
O trečiadienį savo pareiškimu nustebino praėjusios kadencijos Bundestago pirmininkas Wolfgangas Schäuble (CDU). Tiesa, jis pritarė griežtam ES kursui ir ragino padėti Lenkijai kontroliuoti sieną su Baltarusija, bet drauge pasisakė ir už pagalbą migrantams.
„Reikalingas greitas, humanitarinis sprendimas vilties netekusiems ir kontrabandininkų nuskriaustiems žmonėms, dabar vargstantiems apgailėtinomis sąlygomis pasienyje“, – Vokietijos redakcijų tinklui RND sakė W. Schäuble.
Jo manymu, reikia suteikti migrantams „laikino atvykimo į ES“ galimybę, o po to „greitai atlikti tvarkingas prieglobsčio procedūras, kad išsiaiškintume jų nuolatinį statusą ir grąžintume į tėvynę tuos, kurie nebuvo politiškai persekiojami. Kartu turime pasiųsti aiškią žinią, kad tai yra unikali ir išskirtinė situacija ir kad šis humanitarinis gestas neatvers nuolatinio alternatyvaus kelio į Europą.“
Tą patį trečiadienį krikščionių demokratų užsienio reikalų politikas bei vienas iš kandidatų į CDU pirmininkus Norbertas Röttgenas atsiribojo nuo kanclerės A. Merkel sprendimo kalbėtis su A. Lukašenka, paragino Baltarusijai skirti tolesnes ekonomines sankcijas ir, priešingai nei jo partietis W. Schäuble, atmetė galimybę Vokietijai ir ES priimti migrantus iš pasienio zonos.
„Nepasitarnausime jiems, dalyvaudami Lukašenkos valstybės organizuojamoje prekyboje žmonėmis“, – argumentavo N. Röttgenas.
