„Maskvos namai“, kuriuos rėmė Maskvos miesto administracija, kad būtų skatinamas „kultūrinis ir ekonominis“ abiejų sostinių bendradarbiavimas, 2022 m. kovą buvo uždaryti.
Latvijos parlamentas pareiškime pavadino „Maskvos namus“ „Rusijos užsienio politikos instrumentu, kuriuo naudodamasi ji sąmoningai skleidžia propagandą, teisinančią jos agresyvius veiksmus ir prokremliškas istorijos interpretacijas“.
Į tokį Latvijos parlamento žingsnį piktai sureagavo Rusijos ambasada Latvijoje. „Šis precedento neturintis priešiškas elgesys neliks be atsako“, – sakoma ambasados pareiškime.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius sakė, kad apie šį sprendimą informavo savo kolegą iš Ukrainos Volodymyrą Zelenskį.
„Planas greičiausiai bus parduoti šį pastatą aukcione ir gautas pajamas skirti karui Ukrainoje“, – žurnalistams teigė jis.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį atskrido į Latvijos sostinę Rygą, kur susitiko su šalies prezidentu, parlamento pirmininke, premjere.
Per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos lyderiu V. Zelenskiu Latvijos prezidentas E. Rinkevičius pranešė, kad Latvija ruošia naują pagalbos Ukrainai paketą, kurį sudarys haubicos, šaudmenys ir kita įranga. Taip pat buvo pasirašyti susitarimai dėl šalių karinio bendradarbiavimo, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių gamybos srityje, skelbia portalas „rbc.ua“.
Kaip pažymėjo E. Rinkevičius, Latvija ir ateityje teiks pagalbą Ukrainai.
Jis informavo savo kolegą iš Ukrainos apie naują pagalbos paketą, kurį sudarys haubicos, šaudmenys, prieštankiniai ginklai, sraigtasparniai, dronai, ryšio priemonės, ekipuotė.
„Latvija įsipareigojo vadovauti bepiločių orlaivių koalicijai pagal Ramšteino programą“, – pažymėjo Latvijos prezidentas.
E. Rinkevičius ir V. Zelenskis pasirašė memorandumus dėl karinio bendradarbiavimo, taip pat ir gaminant dronus, kurie labai reikalingi Ukrainai.
„Bus pasirašytas ir tarpvyriausybinis susitarimas dėl pagalbos Ukrainai. Anksčiau Saeima pritarė pasiūlymui skirti atstatymo programai per 3 metus daugiau kaip 500 mln. eurų – ji bus įgyvendinama Černihivo srityje“, – pridūrė E. Rinkevičius.
Jis taip pat sakė, kad Europos Sąjunga turėtų priimti bendrą sprendimą dėl įšaldyto Rusijos turto konfiskavimo Ukrainai atstatyti, kadangi kiekviena šalis įžvelgia daugybę šio klausimo niuansų.
JAV Rusijos turto, kuriam taikomos sankcijos, konfiskavimo klausimas intensyviai sprendžiamas jau kurį laiką. Tačiau Europos Sąjungoje tokios geros pažangos nepasiekta. Europos lygmeniu vis tiek turėtų būti priimtas bendras sprendimas. Tai padėtų perduoti šį turtą, kad jis būtų panaudotas Ukrainai atstatyti arba kitokioms šalies reikmėms, sakė E. Rinkevičius.
Jis pridūrė, kad Latvija galimų sprendimo būdų ieško ir kartu su kolegomis iš Estijos ir Lietuvos.
Skirtingose šalyse egzistuoja daugybė juridinių niuansų. Tačiau, savaime suprantama, tikslas, kuriam būtų naudojamas įšaldytas turtas, yra aiškus. Toks turtas turėtų būti perduotas Ukrainai, kalbėjo Latvijos prezidentas.
Žiniasklaida praneša, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija parėmė įstatymo projektą, pagal kurį būtų galima konfiskuoti maždaug 300 mlrd. JAV dolerių įšaldyto Rusijos turto ir šias lėšas panaudoti Ukrainai atkurti.
