Kinijos valstybinė standartinių žemėlapių kartografijos tarnyba rugpjūčio 29 d. pristatė 2023 m. geografinių žemėlapių komplektą, kuriame Amūro upėje esanti Didžioji Usurijsko sala pažymėta kaip Kinijos Liaudies Respublikos teritorija.
Vadovaujantis 2008 m. susitarimu tarp Rusijos ir Kinijos, sala buvo padalyta abiem šalims. Remiantis nauju oficialiu Kinijos žemėlapiu, visa sala yra labiausiai į rytus nutolęs Kinijos teritorijos taškas. Aiškinamosiose pastabose pabrėžiama, kad „žemėlapis sudarytas laikantis nacionalinių Kinijos ir kitų pasaulio šalių sienų įforminimo standartų“, rašo „The Moscow Times“.
Didžiosios Usurijsko salos plotas, priklausomai nuo vandens lygio upėje, varijuoja nuo 327 iki 350 kvadratinių kilometrų. Nuo XIX a. pradžios Rusija ir Kinija ilgai kovojo dėl salos kontrolės, bet 1920–1930 m. salą „saugojo“ sovietų pajėgos.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, sala liko Rusijos jurisdikcija. Kinija itin domėjosi šia teritorija ir ginčijosi dėl jos statuso nuo 1964-ųjų.
Visgi nė žodžio apie žemėlapį, kuris buvo pateiktas savaitės pradžioje, neištarė kasdien trumpąsias spaudos konferencijas rengiantis Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Nutylėjo ir Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, anksčiau grasinęs branduoline apokalipse visiems, kurie pasikėsins į Rusijos teritorinį vientisumą.
Visi kaip vienas prikando liežuvius Valstybės Dūmos deputatai, asmeniniuose „Telegram“ kanaluose ir propagandinių televizijos kanalų eteryje siūlę numesti atominių bombų ant Rusijai nedraugiškų šalių.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, paprašyta pakomentuoti žemėlapį, galiausiai pareiškė, kad „Kinija ir Rusijos Federacija laikosi bendros pozicijos, kad sienų klausimas galutinai išspręstas ir neturi viena kitai jokių teritorinių pretenzijų“.
Londono Rytų ir Afrikos studijų mokyklos Kinijos instituto direktorius Steve'as Tsangas „Newsweek“ sakė, kad Kremliaus tylėjimas „atspindi Putino administracijos prioritetą strateginei partnerystei“ su Kinija.
Tai taip pat, anot jo, rodo „susilpnėjusią Maskvos poziciją“ Pekino atžvilgiu, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Nemanau, kad Rusijos tylėjimas reiškia, kad rusai pritaria Kinijos pretenzijoms. Tiesiog kol kas neginčija to, kad nepakenktų strateginei partnerystei“, – sakė S. Tsangas.
Kinijos žemėlapis, reguliariai skelbiamas nuo 2006-ųjų, iššaukė šalies kaimynų pyktį ir privertė protestuoti keletą Azijos šalių, informuoja CNN.
Filipinai jį pavadino „pažeidžiantį tarptautinę teisę“, nes į Kinijos Liaudies Respublikos jurisdikciją buvo įtraukti Filipinų teritoriniai vandenys Pietų Kinijos jūroje.
Protestą pareiškė ir Malaizijos užsienio reikalų ministerija, irgi pastebėjusi, jog Malaizijos akvatorijos žemėlapyje nurodytos kaip Kinijos. Kinijos Liaudies Respublikos teritorija tapo Indijos valstija Arunačal Pradešas, o tai sukėlė Indijos užsienio reikalų ministerijos pyktį.
„Diplomatiniais kanalais paskelbėme griežtą protestą dėl vadinamojo Kinijos „standartinio žemėlapio“, kuriame yra pretenzijų į Indijos teritorijas“, – pareiškė Indijos užsienio reikalų ministras Arindamas Bagchi.
