Kinų gynybos minsterijos atstovas Wu Qianas pranešė, kad Kinijos ir Rusijos oro pajėgos antradienį surengė misiją virš Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų, tačiau pabrėžė, kad orlaiviai nepažeidė nė vienos valstybės oro erdvės.
Pasak Wu Qiano, Kinija pasiuntė du bombonešius H-6K į bendrą misiją su dviem rusiškais orlaiviais Tu-95, kad „gilintų ir vystytų“ dvišalę strateginę partnerystę.
Tuo metu Seulas antradienį paskelbė, kad kinų kariniai lėktuvai prieš savo bendrą skrydį su rusų naikintuvais buvo įskridę į Pietų Korėjos oro gynybos identifikavimo zoną prie pietvakarinių šalies krantų.
Pietų Korėja taip pat pranešė, kad rusų orlaivis pažeidė jos oro erdvę virš Japonijos jūros, todėl į jį buvo paleista 360 įspėjamųjų šūvių.
Dėl šių incidentų Seulas pareiškė protestus Pekinui ir Maskvai.
Japonija vėliau patvirtino Pietų Korėjos pareiškimus ir teigė taip pat pakėlusi savo naikintuvus reaguoti į Rusų lėktuvų veiksmus.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying antradienį tvirtino, kad oro gynybos identifikavimo zona nelaikoma teritorine oro erdve, todėl kitų šalių orlaiviams galima per ją skraidyti.
Pietų Korėjos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Yoon Sang-hyunas nurodė, kad laikinasis Rusijos ambasadorius Seule Maksimas Volkovas jam pasakė, jog Maskva „apgailestauja“ dėl to incidento.
M. Volkovas taip pat teigė, jog Rusija norėtų, kad įtariamas pažeidimas būtų ištirtas ir paprašė Pietų Korėjos su tuo susijusios informacijos.
Rusijos ambasada Seule kol kas nepatvirtino šių laikinojo ambasadoriaus pareiškimų.
Rusija tvirtina, kad du jos bombonešiai antradienį vykdė eilinę misiją virš neutralių vandenų ir nepažeidė Pietų Korėjos oro erdvės. Gynybos ministerija taip pat neigė, kad korėjiečių naikintuvai paleido įspėjamųjų šūvių, nors sakė, jog jie skrido arti Rusijos lėktuvų ir „neprofesionaliai manevravo“.
Seulo teigimu, minimas incidentas buvo pirmas kartas nuo 1953-aisiais pasibaigusio Korėjos karo, kai užsienio karinis lėktuvas pažeidė jos oro erdvę.