Šaltinis grupuotėje „Vagner“: karo pabaiga – jau greitai
Dėl gyvybei gresiančio pavojaus iš Austrijos į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) persikėlęs, asmeniniu Vladimiro Putino priešu tapęs nepriklausomos tyrėjų grupės „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Ch. Grozevas prognozuoja, kad išsekus Rusijos resursams kariniai veiksmai Ukrainoje gali baigtis dar šiais metais.
Duodamas interviu rusų kalba transliuojančiam „Laisvės radijui“ (Radio Svoboda – red.), jis minėjo periodiškai palaikantis ryšius su šaltiniais samdinių grupuotėje „Vagner“. Vienas jų, dar prieš prasidedant karui tikinęs, kad Kyjivas bus užimtas vos per kelias dienas, šiuo metu pareiškė priešingą nuomonę.
„Išliekant tokiems patiems paramos ginkluote tempams, kariniai veiksmai Ukrainoje turėtų baigtis dar šiais metais“, – šaltinį citavo Ch. Grozevas.
Pasibaigus karo veiksmams Ukrainoje, Rusija imsis Vakarų valstybių?
Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno nuodijimo istorijos bei tai atlikusių saugumo agentų demaskavimas, paviešintos bandymo susidoroti su dvigubu agentu Sergejumi Skripaliu bei rusų intelektualu Dmitrijumi Bykovu detalės, galiausiai – atskleistas Rusijos specialiųjų tarnybų vaidmuo okupuotoje Ukrainos dalyje numušant Malaizijos oro linijų lėktuvą, kai žuvo visi juo skridę 298 žmonės.
Tai vieni esminių Ch. Grozevo vadovaujamos tyrėjų grupės darbų, todėl Kremlius ir jam tarnaujančios Rusijos specialiosios tarnybos iš tiesų turi už ką nekęsti bulgarų kilmės žurnalisto, paskelbta jo paieška.
JAV apsistojęs Ch. Grozevas prognozuoja, kad patyrus karinį pralaimėjimą Ukrainos fronte, Rusija imsis keršto akcijų, bandys destabilizuoti padėtį Vakarų šalyse, tam panaudos jau turimus resursus.
Pasak tyrėjo, Rusijos karinė žvalgyba GRU ir federalinė saugumo tarnyba FSB valdo plačią hibridinio karo veiksmų organizavimo ir jų vykdymo sistemą, šalies specialiosioms tarnyboms dirba programišių grupuotės.
Ch. Grozevas teigia, kad šiuo metu visos kibernetinio sabotažo ir hibridinio karo pajėgos nukreiptos kenkti Ukrainai. Tačiau pasibaigus aktyviai karinių veiksmų fazei, šie pajėgumai gali būti nukreipti į kitus taikinius.
„Atsilaisvinus šiems pajėgumams, jie bus nukreipti destabilizuoti padėčiai Vakarų šalyse, nes tai bus vienintelė galimybė sumažinti gėdą dėl Ukrainoje patirto pralaimėjimo“, – prognozavo Ch. Grozevas.
Į JAV persikėlė gavęs žinių apie rengiamą pasikėsinimą
„Bellingcat“ tyrėjas neatmetė tikimybės, kad Vakarų šalyse gali nuvilnyti pasikėsinimų ir žmogžudysčių banga, Rusijos žvalgybos agentai, tikėtina, taikysis į emigracijoje gyvenančius opozicijos atstovus ir režimą kritikuojančius žurnalistus. Apie tai jis minėjo dar šių metų kovo mėnesį, komentuodamas JAV žvalgybos pranešimus.
Viena pagrindinių priežasčių, keliančių grėsmę režimo priešininkams, Ch. Grozevas vadino galutinį reputacijos praradimą, kuris įvyko Rusijai užpuolus Ukrainą.
„Kai nebereikia saugoti savo reputacijos, o lieka tik siekis įrodyti ištikimybę savo bosui, kad šis tavęs neįtartų simpatizuojant opozicijai, tada esi pasiryžęs bet kam. Todėl galima tikėtis įvairių išpuolių iš žvalgybos karininkų pusės: žinodami, kad nebus nubausti, jie gali dar labiau keršyti žurnalistams ir opozicijos atstovams“, – „Laisvės radijui“ kalbėjo Ch. Grozevas.
Tyrėjo vertinimu, drastiški išpuoliai gali būti rengiami ne tik žvalgybos agentų, bet ir pasitelkiant įvairias kriminalines grupuotes, taip pat Rusijos oligarchų valdomus įtakos tinklus. Šias grėsmes jis vadino viena priežasčių, kodėl nusprendė palikti Austrijos sostinę Vieną, kurioje ne vienerius metus gyveno ir dirbo.
„Tai – pakankamai realu. Nors neturiu tikslių duomenų apie šiuos planus, tačiau turiu informaciją, jog suformuluotos tam tikros užduotys dėl manęs ir Romano Dobrochodovo (opozicinio žiniasklaidos projekto „The Insider“ redaktoriaus – red.).
Aišku, jog mes netapsime išskirtiniais taikiniais, bus taikomasi ir į kitus nepatogius asmenis, ypač opozicijos atstovus ir žurnalistus“, – šį pavasarį yra sakęs tyrėjų grupės „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Ch. Grozevas.
Apie rengiamą Ukrainos puolimą sužinojo dar 2021 metų gruodį
2022 metų vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, „Bellingcat“ tyrėjų grupės vykdomasis direktorius Ch. Grozevas minėjo, jog informaciją apie planuojamą įsiveržimą jis su kolegomis žinojo, tačiau nesant tai patvirtinti galinčių faktų, šios žinios neskubėta viešinti. Apsiribota pranešimais tviteryje, kad neverta skeptiškai vertinti Vakarų šalių žvalgybų skelbiamos informacijos apie Rusijos grėsmę.
Duodamas interviu įkalinto Rusijos opozicijos atstovo A. Navalno komandos nariams, „Bellingcat“ tyrėjas atskleidė papildomų duomenų apie tai, kaip itin slapti Kremliaus planai tapo žinomi tiek nepriklausomiems tyrėjams, tiek ir Vakarų šalių specialiosioms tarnyboms.
„Dar 2021 metų gruodį Kremliui artimi žmonės man pranešė, jog Vladimiro Putino galvoje užgimė konkretus karo planas, kad jis išėjo iš proto, ėmė tikėti vadinamais „vanagais“ (karo šalininkais – red.).
O jau 2022 metų sausio pabaigoje šaltiniai privačioje samdinių grupuotėje „Vagner“ man pranešė, kad jų komandos jau yra Ukrainoje ir laukia įsakymo pulti Kyjivą“, – pasakojo Ch. Grozevas.
Tuo pačiu metu JAV žvalgyba jau teigė turinti pakankamai duomenų, jog Rusija puls Ukrainą, buvo nurodoma ir konkreti karo pradžios data – vasario 16 diena.
„Aš tviteryje nuolat įspėdavau, kad šios amerikiečių informacijos nereikėtų ignoruoti. Kita vertus, žiniasklaidai ėmus skelbti konkrečią karo pradžios dieną ir net valandą, savaime suprantama, kad ji buvo pakeista“, – prisiminė Ch. Grozevas.
„Esmė ta, kad didžioji elito dalis buvo prieš. Jie suvokė, kad tai – desperatiškas V. Putino bandymas išlikti valdžioje. Todėl šiems planams prieštaravusi Rusijos jėgos struktūrų ir verslo elito dalis šią informaciją tiesiog nutekindavo, taip tikėdamiesi sustabdyti karą šiam dar neprasidėjus.
Panašu, kad amerikiečiai turėjo savo agentų, tikėtina, kaip jie ir patys teigia, jog būta techninių galimybių visa tai sužinoti“, – kalbėjo „Bellingcat“ tyrėjas Ch. Grozevas.
Rusijai telkiant kariuomenės pajėgas Baltarusijoje, tikinant, jog tai tėra tik eiliniai karių mokymai, o JAV žvalgybai pranešant apie vykstantį pasiruošimą karui, šia amerikiečių žinia Europos valstybių specialiosios tarnybos nebuvo linkusios tikėti. Tačiau viskas iš esmės pasikeitė iki karo pradžios likus kelioms dienoms.
„Pamenu, kad nei Baltijos šalys, Vokietija su Prancūzija netikėjo. Paskutinėmis dienomis jiems buvo pateikti įrodymai, kurie šias valstybes galutinai įtikino.
Todėl aš manau, jog tai buvo labai konkreti informacija, gauta iš V. Putino artimiausiai aplinkai artimų žmonių“, – konstatavo Ch. Grozevas.
