„Ne, jie niekaip nesuderinti“, – į atitinkamą klausimą atsakė D. Peskovas.
„Šiuo atveju taip, tai mūsų sąjungininkė, bet tai yra suvereni valstybė“, – pabrėžė jis.
„Rusijos, kaip tiekėjos, patikimumas pagal esamas ir būsimas sutartis nekelia abejonių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas D. Peskovas ir pridūrė, kad A. Lukašenka nederino savo pareiškimo su Maskva.
Pasak Kremliaus, Rusija yra patikima eksportuotoja, vykdanti savo įsipareigojimus.
„Kad ir kaip kam patiktų, Rusija visada buvo, yra ir potencialiai išliks Europos žemyno energetinio saugumo garantu“, – pareiškė D. Peskovas.
A. Lukašenka ketvirtadienį pagrasino blokuoti gamtinių dujų tiekimą Europai atsakant į bet kokias naujas sankcijas dėl migrantų krizės jo šalies pasienyje su Europos Sąjungos nare Lenkija.
„Jei jie mums paskelbs papildomų sankcijų,.. privalome atsakyti“, – pareiškė A. Lukašenka. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
„Lenkija mus gąsdina, kad uždarys sieną. Prašom, uždarykite: mažiau bėglių ten keliaus. Esmė ne ta“, – sakė A. Lukašenka.
Jis užsiminė, kad Baltarusija galėtų uždaryti dujų tranzitą iš Rusijos į Europos Sąjungą per dujotiekį Jamalas–Europa.
Per Baltarusiją eina tarptautinis magistralinis eksporto dujotiekis Jamalas–Europa, o pastaruoju metu gamtinių dujų tranzito iš Rusijos į Vakarus apimtis gerokai išaugo, pažymėjo A. Lukašenka.
„O jei mes uždarysime tranzitą per Baltarusiją? Per Ukrainą nepraeis – ten Rusijos siena uždaryta. Per Pabaltijį kelių nėra. Jei mes uždarysime lenkams ir, pavyzdžiui, vokiečiams, kas tada bus? Mes gindami savo suverenitetą ir nepriklausomybę neprivalome sustoti – prieš nieką“, – pareiškė A. Lukašenka.
„Mes šildome Europą, [o] jie mums dar grasina, kad uždarys sieną. O jei mes blokuosime į ten [tiekiamas] gamtines dujas? Todėl aš Lenkijos vadovybei, lietuviams ir panašiems begalviams rekomenduočiau prieš kalbant pagalvoti“, – pareiškė jis.
Tranzitinis dujotiekis Jamalas–Europa, taip pat ir jo atkarpa Baltarusijoje, yra Rusijos valstybės kontroliuojamo dujų giganto „Gazprom“ nuosavybė. Jis taip pat yra Baltarusijos magistralinių dujotiekių operatorės „Gazprom transgaz Belarus“ savininkas, ją iš Baltarusijos valstybės už 5 mlrd. JAV dolerių dalimis nupirkęs 2007–2011 metais.
„Gazprom transgaz Belarus“ yra gamtinių dujų importuotoja į Baltarusiją, užtikrina jų tranzitą per Baltarusiją į Rusijos Kaliningrado sritį, Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą visais kitais nei Jamalas–Europa vamzdynais.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį pareiškė, kad autoritarinis prezidentas A. Lukašenka neišdrįs įgyvendinti savo grasinimų nutraukti dujų tiekimą Europos šalims, eskaluojantis konfliktui su Europos Sąjunga.
„Tai labiau pakenks jam, Baltarusijai, o ne Europos Sąjungai, ir galiu manyti, kad tai blefas“, – naujienų agentūrai sakė į Lietuvą pasitraukusi S. Cichanouskaja. Ji paragino Europos šalis nepabūgti ir nepalaikyti tiesioginių ryšių su „neteisėtu“ Baltarusijos lyderiu.
Pastarosiomis dienomis įtampa didėjo dėl tūkstančių migrantų, daugiausiai kurdų iš Vidurinių Rytų, įstrigo Baltarusijoje prie sienos su Lenkija, kai orai tampa vis šaltesni.
Vakarų vyriausybės kaltina A. Lukašenką apgaulingais pažadais prisiviliojus šiuos žmones į savo šalį ir siunčiant juos veržtis pro Lenkijos ir kitų kaimyninių ES šalių sienas, keršijant už Bendrijos įvestas sankcijas Minsko režimui dėl susidorojimo su opozicija.
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas V. Putinas per savo antrą pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel per pastarąsias dvi dienas pareiškė, kad ES turėtų vėl pradėti kalbėtis su Baltarusija, jeigu nori išspręsti migrantų krizę, pranešė Kremlius.
Tačiau S. Cichanouskaja ragino Bendriją tvirtai laikytis savo pozicijos nebendrauti su A. Lukašenka.
„Esame dėkingi už Europos šalių principingą poziciją, kad jos nebendraus su neteisėtu asmeniu šioje šalyje – nusikaltėliu, kuris Baltarusijoje įvykdė daugybę kankinimų“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.
39 metų opozicionierė anksčiau ketvirtadienį Berlyne susitiko su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir dalyvavo Bundestago posėdyje, kur pasakė kalbą apie migrantų krizę ir sulaukė atsistojusių deputatų plojimų.
Per parlamento posėdį Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė, kad Europos atsakas dėl Baltarusijos veiksmų „vėluoja“.
ES pareigūnai sakė, kad naujas Bendrijos sankcijų dėl šios krizės paketas gali būti patvirtintas jau kitą savaitę.
Reikšdama paramą planuojamoms sankcijoms S. Cichanouskaja sakė: „Tikiuosi, kad Europos Sąjunga laikosi požiūrio, jog smūgis, poveikis visų pirma turi būti nukreiptas į visas valstybės organizacijas, valstybines įmones, monopolizuotas Lukašenkos.“
Opozicijos lyderė, laikanti save pernai rugpjūtį įvykusių Baltarusijos rinkimų tikrąja nugalėtoja, pabėgo iš savo šalies tuojau po balsavimo ir stengėsi sutelkti tarptautinį spaudimą Minsko režimui.
Po rinkimų, kuriuose A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, beprecedenčiai protestai šalį krėtė kelis mėnesius. Baltarusių opozicija ir Vakarai rinkimus laiko suklastotais.
Opozicionierius ir populiarus „Youtube“ vaizdo tinklaraštininkas Siarhejus Cichanouskis ketino varžytis su A. Lukašenka 2020 metų prezidento rinkimuose, tačiau buvo suimtas per piketą Gardine. Jo žmona Sviatlana nusprendė balotiruotis vietoje įkalinto vyro. Ši politikos naujokė greitai pelnė populiarumą ir tapo pagrindine A. Lukašenkos varžove rinkimuose.
Po suklastotų rinkimų S. Cichanouskaja nusprendė palikti šalį ir šiuo metu gyvena Lietuvoje.
