Nors, pagal visuomenės apklausas, ši pirmauja, ekspertai nėra linkę jai žadėti „Syrizos“ sėkmės.
Prieš taupymą pasisakančios Ispanijos partijos „Podemos“ lyderis Pablo Iglesias teigia, kad „Podemos“ programoje nėra nieko ekstremistinio. Mokesčių reformos, skolos restruktūrizavimas, opozicija pensinio amžiaus didinimui iki 67-erių, 35 valandų (vietoje 40-ties) darbo savaitė, energetikos ir sveikatos apsaugos sektoriaus nacionalizavimas, Briuselio diktato mažinimas.
Numatydami aljansą su panašiais judėjimais Pietų Europoje (pvz., „Syriza“), „Podemos“ planuoja priešintis finansinėms Europos galybėms, kurias P. Iglesias vadina „Vokietijos Europa“ arba „kasta“, rašo counterpunch.org.
Nors Ispanija iš ekonominės duobės kyla kaip viena sparčiausiai augančių euro zonos ekonomikų, pakilimas iš recesijos milijonams namų ūkių dar neleidžia lengviau atsikvėpti, beveik vienas iš keturių ispanų yra bedarbis.
2015-uosius P. Iglesias vadina permainų metais. „Europoje pradeda pūsti permainų vėjas“, – sveikindamas pirmuosius Graikijos naujojo premjero Aleksis Cipro sprendimus kalbėjo „Podemos“ lyderis.
O A. Cipras ne tik žodžiais, bet ir darbais pademonstravo, kad Graikija, sustabdžiusi privatizavimo procesus, atstačiusi pensijas ir minimalią mėnesio algą bei kelianti ultimatumus dėl savo skolų Europos Sąjungai (ES), nebetaupys.
„Kas sakė, kad tai neįmanoma? Graikija šiandieną turi permainų vyriausybę. Graikijoje per šešias dienas buvo padaryta daugiau nei per daugybę metų“, – P. Iglesią cituoja „Reuters“.
Panašumų ne tiek daug
Abi šalys kentė alinančią ekonominę krizę, kurios rezultatas – itin didelis nedarbas. Graikai ir ispanai stebėjo gilėjančios ekonominės krizės akivaizdoje pečiais gūžčiojančius savo išrinktus politikus, baksnojančius ES dėl negebėjimo veikti.
Vis tik daugybė panašumų tarp šių dviejų šalių buvo perdėti, sako Karališkojo Elkano instituto analitikas Williamas Chislettas. Ekonominė krizė Graikijoje „nusinešė“ apie 25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu Ispanijoje – apie 7 proc. Finansinė parama Graikijai siekė 240 mlrd. eurų, tuo metu Ispanija pasinaudojo 41 mlrd. vertės ES fondų lėšų bankiniam sektoriui gelbėti, o šios paramos programos laikotarpis baigėsi pernai.
„Kol P. Iglesias ir A. Cipras žaidžia panašumų tarp jų partijų žaidimą, skirtumai – akivaizdūs. Vos metus gyvuojanti „Podemos“ vis dar yra savęs apibrėžimo procese, tuo metu „Syriza“ Graikijos parlamente atstovaujama nuo 2004-ųjų. „Syriza“ yra realybė, o „Podemos“ – galimybė“, – rašo „The Guardian“.
Ar tikrai reikia permainų?
Ispanijos ekonomika paskutinį 2014-ųjų metų ketvirtį augo stipriausiai nuo 2007-ųjų, demonstravo daugiau nei dvigubai didesnį augimą, palyginti su vidutiniu visoje euro zonoje. Nors nedarbo lygis išlieka didelis – 23,7 proc., jis stabiliai mažėja, kas mėnesį sukuriama apie 25 tūkst. naujų darbo vietų.
„Oxford Economics“ ekonomisto Tomo Rogerso teigimu, Ispanija akivaizdžiai juda teisinga kryptimi, o Graikijoje nevilties yra kur kas daugiau, rašo „The Washington Post“.
„Podemos“ kritikai tikina, kad partijos žadamos reformos dar labiau išpūstų 101 proc. BVP siekiančią valstybės sektoriaus skolą, šalies produktyvumą ir darbo vietų augimą sumažintų perpus. Anot Liaudies partijos sekretoriaus pavaduotojo regionų politikai Chaviero Areno, „Podemos“ politika – tiesus kelias į šalies bankrotą.
„Podemos“ iškilimas Ispanijoje pasijuto ir rinkose: investuotojai už Ispanijos obligacijas reikalauja didesnių palūkanų normų nei Italijoje, kurios valdžia stengiasi griežtai įgyvendinti kreditorių reikalavimus, teigia „The Washington Times“.
Laimėjimas rinkimuose neužtikrins atėjimo į valdžią
2014-ųjų pradžioje įsikūrusi „Podemos“ partija, visuomenės apklausų duomenimis, per trumpą laika tapo viena populiariausių Ispanijos partijų. Visuomenės apklausų ir rinkimų prognozių agentūrų lyderės Ispanijoje „Metroscopia“ duomenimis, partiją „Podemos“ 2015-ųjų vasarį palaikė 27,7 proc. ispanų (2014-ųjų rugpjūtį – 10,7 proc.). Antrojoje vietoje – valdančioji dešinioji Liaudies partija, vadovaujama premjero Mariano Rachojaus (20,9 proc.). 18,3 proc. balsų ispanai linkę atiduoti Ispanijos socialistinei darbo partijai.
Tačiau palankūs apklausų rezultatai neturėtų pernelyg nudžiuginti nei partijos, nei jos gerbėjų. Po rinkimų Graikijoje „Syrizai“ atiteko 50 papildomų vietų parlamente (iš viso jų turi 71). Mažytės prieš taupymą pasisakančios partijos prijungimas, padėjo „Syrizai“ sudaryti daugumą. „Podemos“ tokios sėkmės patirti negalės.
„Net jei „Podemos“ po rinkimų pirmaus, jie tikrai negalės sudaryti absoliučios daugumos. Tai reiškia, kad „Podemos“ negalės formuoti vyriausybės be vienos iš pirmaujančių partijų – socialistų, kurie, jei sutiks prisijungti, reikalaus didelių kompromisų. Kita galimybė po rinkimų Ispanijoje – socialistų ir konservatorių daugumos koalicija, kuri „Podemos“ paliktų mažumoje“, – rašo „Bloomberg“.