aA
Baisiausius potvynius per pastaruosius 200 metų išgyvenę vokiečiai sugrįžo pažiūrėti, ar jų namuose ir įmonėse liko sveiko turto. „Vaizdas kaip po bombos sprogimo. Viskas sunaikinta. Miestelio centre ničnieko nebėra“, – sakė smarkiai nuo potvynių nukentėjusio Vokietijos miestelio gyventoja, vyndarė Michaela Wolff, skelbia theguardian.com.
Po Europą nusiaubusių potvynių ryškėja siaubingas katastrofos mastas: vaizdas kaip po bombos sprogimo, tūkstančiai virto benamiais
© Scanpix

Jos šeimai priklausančiame vynuogyne ir svečių namuose „Weingut Sonnenberg“ turėtų knibždėte knibždėti turistų, kuriuos domina raudonojo vyno istorija. Deja, praėjusį savaitgalį ten buvo pilna nevilties apimtų pabėgėlių iš namų, kuriuos sugriovė praeitą trečiadienį iš krantų išsiliejęs Aras – upė patvino po keletą dienų trukusių liūčių.

„Yra vanduo ir elektra. Dujų tiekimas nutrauktas, bet vis tiek turime daugiau patogumų nei daugelis, – teigė ji. – Chaosas. Tikras chaosas.“

Vakarų Vokietiją nusiaubę potvyniai nusinešė mažiausiai 165 žmonių gyvybes, o labiausiai nukentėjo rajonas Ahrweiler, kuriame yra ir M. Wolff miestelis Bad Neuenahr.

Kol kas šiame rajone patvirtintos apie 100 mirčių, visgi daug žmonių tebėra laikomi dingusiais be žinios, todėl mirčių skaičius turėtų augti. Be to, tūkstančiai virto benamiais, o potvynių nuostoliai, įskaitant sugriautus namus, įmones ir infrastruktūrą, tikriausiai sieks milijardus eurų.

Bad Neuenahr-Ahrweiler yra istorinis kurortinis miestelis, apsuptas vaizdingų vynuogynų ir pasižymintis smulkiųjų vyndarių gausa. Dėl praėjusią savaitę regioną merkusių liūčių smarkiai patvino miestelį pusiau dalijantis Aras.

Kelius užliejo vanduo ir purvas, miestelio aikštėje automobiliai buvo nublokšti į šalį, o kai kurias pastatų dalis upė tiesiog nuplovė. Viename name atsivėrė kiaurymė, tarytum jo priekinę sieną būtų sugriovęs bombos sprogimas.

M. Wolff vyno rūsys vienintelis atsilaikė prieš stichijos šėlsmą, ir tai tik per plauką. „Vanduo sustojo už keleto centimetrų nuo slenksčio. Mums nepaprastai pasisekė“, – džiaugėsi moteris.

Potvynio vandeniui pradėjus slūgti, M. Wolff ir jos šeimos nariai neskaičiuodami laiko prisideda prie vietos gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbų.

Už 48 kilometrų į šiaurę nuo Bad Neuenahr esančio Erftštato miesto rajoną Blessem, regis, ištiko dar didesnė nelaimė: išsiliejęs Erftas užtvindė žvyro karjerą ir sukėlė nuošliaužą, kuri savo kelyje griovė namus ir palaidojo greitkelį.

Praėjusį penktadienį Vokietijos nacionalinė gvardija ir visos šalies priešgaisrinių tarnybų darbuotojai atplaukė valtimis ir atsigabeno narų komandų paieškos bei gelbėjimo operacijoms vykdyti. Taip pat jie stabilizavo padėtį užtvankoje. Visgi šeštadienį buvo nuspręsta, kad vanduo vėl gali prasiveržti, todėl žmonės suskubo evakuotis.

Po Europą nusiaubusių potvynių ryškėja siaubingas katastrofos mastas: vaizdas kaip po bombos sprogimo, tūkstančiai virto benamiais
© Scanpix

Po ketvirtadienį kilusio potvynio, kuris, regis, daugelį Erftštato gyventojų užklupo nepasiruošusius, niekas nebenorėjo rizikuoti. Karjerui neatlaikius vandens kiekio, Erftas užliejo greitkelį, jungiantį Kelną ir pietuose esantį Aifelio regioną, ir įkalino jame buvusius lengvuosius automobilius bei sunkvežimius.

Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas prieš operacijos automobiliams ištraukti pradžią pareiškė, kad spėjamas gylis incidento vietoje gali siekti 10 metrų.

Atsižvelgiant į potvynio greitį ir tą faktą, kad nemažai žmonių tebelaikomi dingusiais be žinios, mirčių skaičius turėtų išaugti. „Turime daryti prielaidą, jog rasime daugiau aukų“, – sakė Erftštato merė Carolin Weitzel.

Po Europą nusiaubusių potvynių ryškėja siaubingas katastrofos mastas: vaizdas kaip po bombos sprogimo, tūkstančiai virto benamiais
© Scanpix

Erftštato centre gyventojai rinkosi į apsemtas kapines padėti akmenų ir uždegti žvakių mirusiesiems pagerbti. Mažų vaikų turinti šeima verkė prie įėjimo į kapines. Dėl potvynio uždaryto prekybos centro darbuotojai dalijo ilgai negendančius maisto produktus ir geriamąjį vandenį buteliuose netoliese esančioje mokykloje besiglaudžiantiems gyventojams. Maždaug 80 evakuotųjų rado prieglobstį Kelne. Kiti siunčiami į įvairius regiono miestus ir nežino, ar besugrįš namo. O jeigu ir sugrįš, ar turės kur gyventi.

„Infrastruktūros nebėra, – guodėsi M. Wolff. – Sugriuvus tiltams, esame atkirsti nuo kitos miestelio pusės. Mirusiųjų daugėja sulig kiekviena valanda. Kalbant apie emocinę savijautą, esame ant ribos.“

Klimatologas: klimato kaita atėjo

Neskaičiuojant žuvusiųjų, infrastruktūrai, įskaitant kelius, tiltus ir geležinkelį, padarytai žalai atitaisyti, ko gero, prireiks ne vieno mėnesio. Potvynio padariniai jau paskatino politikus vėl prabilti apie klimato kaitos kainą. Penktadienį, liepos 16 d., Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė, kad smarkius potvynius sukėlė besikeičiančios oro sąlygos.

Paklaustas, ar prie nelaimės prisidėjo visuotinis atšilimas, jis atsakė, kad „be jokios abejonės“, ir pridūrė: „Nenoriu daryti skubotų pareiškimų, bet akivaizdu, jog kažkas vyksta.“

Potvyniai kilo praėjus keletui savaičių po rekordinės karščio bangos Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), pražudžiusios ne vieną šimtą žmonių. Mokslininkų teigimu, toks karštis būtų „praktiškai neįmanomas“ be visuotinio atšilimo poveikio.

Klimatologai įspėja, kad Vakarų Europą nuniokojusi stichija rodo, kad klimato kaita jau atėjo, todėl daugėja ir ekstremalių reiškinių.

„Klimato kaita atėjo ne tik į Vokietiją, bet ir visą pasaulį. Mes jau gyvename pasikeitusiame klimate, kuris yra apie 1,1 laipsnio aukštesnis negu buvo XX amžiuje“, – „Info TV“ laidoje „Info diena“ sakė Vilniaus universiteto (VU) klimatologas Justinas Kilpys.

„Keičiasi ne tik temperatūros ir kritulių kiekio vidurkiai, bet ir daugėja įvairių ekstremalių reiškinių. Kada ir koks reiškinys pasireikš, prognozuoti sunku, tačiau keičiantis klimatui jų tikimybė didėja. Tą matome ne tik Vokietijoje, bet anksčiau kalbėjome ir apie rekordus JAV, Kanadoje, taip pat didžiuliai temperatūros rekordai fiksuojami Sibire ar Laplandijoje“, – pasakojo jis.

Po Europą nusiaubusių potvynių ryškėja siaubingas katastrofos mastas: vaizdas kaip po bombos sprogimo, tūkstančiai virto benamiais
© Scanpix

Pasak klimatologo, tokie reiškiniai nebus kasdienybė, bet jeigu dabar jų pasitaikydavo kartą per 100 metų, tai ir toliau keičiantis klimatui, tikimybė bus bent kartą per 30 metų.

„Tai reiškia, kad vienas žmogus gali 3 kartus išgyventi tokio intensyvumo liūtis ir potvynius. Neišvengiamai tai signalizuoja, kad mes turime prisitaikyti prie tų jau įvykusių klimato pokyčių ir orų, kuriuos stebime visame pasaulyje, o norint išvengti pačio blogiausio scenarijaus, reikia mažinti atmosferos taršą. Ir čia reikalingos ne tik Europos Sąjungos, Vokietijos pastangos, tai viso pasaulio reikalas“, – sakė J. Kilpys.

Merkel aplankė nuniokotą regioną

Kanclerė Angela Merkel sekmadienį aplankė potvynių nuniokotą Vokietijos regioną, kad apžiūrėtų žalą ir susitiktų su nukentėjusiaisiais.

Susidauždama kumščiais su gelbėtojais, lyderė veteranė, apsiavusi žygio batais, ėjo per Šuldo kaimą Reino krašto-Pfalco žemėje, viename iš dviejų labiausiai nukentėjusių regionų Vakarų Vokietijoje.

Po rugsėjo rinkimų iš politikos pasitrauksianti A. Merkel klausėsi gyventojų pasakojimų vietovėje, kur patvinusi Aro upė šlavė namus ir paliko gatvėse kalnus nuolaužų ir šiukšlių.

Po Europą nusiaubusių potvynių ryškėja siaubingas katastrofos mastas: vaizdas kaip po bombos sprogimo, tūkstančiai virto benamiais
© Scanpix

Ji sakė pasibaisėjusi „siurrealistiniu, baisiu“ niokojimu, kurį matė, ir pažadėjo greitą pagalbą viską atstatant.

„Tai šokiruoja – beveik galiu pasakyti, kad vokiečių kalba neturi žodžių tokiam sunaikinimui, kuris buvo sukeltas, apibūdinti“, – žurnalistams sakė A. Merkel.

„Artumą“ su nukentėjusių regionų žmonėmis išreiškė ir Popiežius Pranciškus.

„Tegul Viešpats sutinka mirusiuosius ir paguodžia jų artimuosius, tegul palaiko visų, padedančių tiems, kurie patyrė didelę žalą, pastangas“, – sekmadienį sakė pontifikas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir belgų premjeras Alexanderas De Croo šeštadienį drauge aplankė nuo potvynių nukentėjusias vietoves Rošfore ir Pepenstere.

„Europa su jumis, – po to tviteryje parašė U. von der Leyen. – Kartu su jumis gedime ir būsime drauge atstatant.“

Belgija antradienį paskelbė nacionaline gedulo diena.

Po Europą nusiaubusių potvynių ryškėja siaubingas katastrofos mastas: vaizdas kaip po bombos sprogimo, tūkstančiai virto benamiais
© Scanpix

Aiškėja katastrofos mastas

Tikrasis katastrofos mastas aiškėja tik dabar, vertinant apgadintus pastatus, kurių dalį teks nugriauti. Taip pat stengiamasi atkurti dujų, elektros tiekimą ir telefono ryšio paslaugas.

Kai kuriose vietovėse kariai pasitelkę šarvuotas mašinas valė gatves užkimšusias šiukšles.

Šiaurės Reine-Vestfalijoje po vandeniu atsidūrusių namų ir automobilių apieškoti buvo pasiųsti narai.

Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemių pareigūnai sakė, kad abiejuose regionuose dingę dešimtys žmonių.

Tačiau jie pabrėžė, kad sutrikus ryšių tinklams sunku tiksliai tai įvertinti, o realus dingusiųjų skaičius gali būti mažesnis.

Reino krašto-Pfalco žemės vidaus reikalų ministras Rogeris Lewentzas sakė, kad daugiau kaip 670 žmonių buvo sužeisti.

„Aš čia gyvenau visą savo gyvenimą, čia gimiau ir dar niekada nemačiau nieko panašaus“, – sakė Gregoras Degenas, dirbantis kepėju nuniokotame Arveilerio Nojenaro kurortiniame mieste netoli Šuldo.

A. Merkel potvynius pavadino „tragedija“ ir pažadėjo federalinės vyriausybės paramą nukentėjusioms Vokietijos savivaldybėms.

„Mano užuojauta ir širdis – su visais tais, kas per šią katastrofą neteko savo mylimų žmonių arba kurie tebesirūpina dėl dingusių žmonių likimo“, – Vokietijos kanclerė ketvirtadienį sakė Vašingtone, kur ji susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas pažadėjo daugiau nei 300 mln. eurų neatidėliotinos pagalbos žmonėms, netekusiems namų ir verslo, o ministrų kabinetas trečiadienį aptars daug didesnį atstatymo paketą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
4.4103

Top naujienos

Prognozuoja tolesnius Vyriausybės veiksmus: ar pasirinks dėti pilnus stabdžius, ar palaipsnį griežtinimą, bet to neišvengsime (688)

Koronaviruso atvejų augimo Lietuvoje tempai vis garsiai skirtingų sričių ekspertus skatina...

Dailius Dargis | D+

Užkeikti mafijos turtai: kaip „Kamuolinių“ milijonierius sukaupė įspūdingus turtus, o triukšmingų kaimynų atsikratė savais metodais

Artimiausiu metu teismą pasieks didžioji „Kamuolinių“ gaujos byla, kurioje paaiškės naujų...

Šios savaitės orai – permainingi: antradienį bus šalnos, bet ketvirtadienį gerokai sušils

Savaitgalį gana debesuotus ir su trumpais lietumis orus lėmęs ciklonas pirmadienio dieną...

Dingusio lagamino drama: kaip atostogas gali sugadinti neatsakingas Vilniaus oro uosto vyrukas (93)

Liūdna istorija apie tai, kaip neatsakingi oro uosto darbuotojai gali sugadinti atostogas. Vilniuje...

Kauno klinikų gydytoja papasakojo, kam verta atlikti lazerinę regėjimo korekciją, o kam ji nepadės (69)

Lazerinė akių korekcija Lietuvoje atliekama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šias operacijas...

Į laisvę paleido koronavirusu sergantį kalinį: vos tik grįžęs sulaukė policijos pareigūnų (16)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka...

Ne viskas Užkalnio Klaipėdoje tobula, arba korumpuotų apžvalgų kyšančios ausys (103)

Sveiki, čia Andrius Užkalnis , ir aš esu jūsų geriausias draugas ir mėgstamiausias maisto...

Pirmą kartą pajuto COVID-19 chaosą, prie kurio Europa jau pripratusi: ateitis bus labai bauginanti (163)

Vos prieš kelias savaites Singapūras buvo, galima sakyti, gyvas pandemijos suvaldymo pavyzdys....

Prekybos tinklai ieško šimtų darbuotojų, siūlo premijas už priviliotus žmones (456)

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga....

Trečiojo šimtuko žaidėjui nusileidęs Berankis liko už Kremliaus taurės turnyro borto (43)

Ričardas Berankis (ATP-106) nepateko į Rusijoje vykstančio ATP 250 serijos Kremliaus taurės...