„Ši spekuliacija, žinoma, yra absurdiška ir provokacinė. Jos vienintelis tikslas – pasėti dar didesnę paniką tarp europiečių, įgalinti antirusišką isteriją ir nutildyti tuos, kurie reikalauja neberemti Ukrainoje esančių neonacistų ir pereiti prie protingo dialogo su Rusija, – rašoma laiške, kuriuo pasidalino „Bild“.
„Įspūdinga, kokią reikšmę Kaliningrado sričiai suteikia tokių provokacijų autoriai. Rusijos anklavas Europos žemėlapyje iš tikrųjų juos nervina. Iš visko sprendžiant, provokuoti mėgsta ir Vokietijos spaudoje publikuojamų straipsnių autoriai, svajojantys apie revanšą ir „Rytų Prūsijos sugrįžimą“, – sakoma „Bild“ atsiųstame pranešime.
Jame grasinama, kad „bet koks bandymas blokuoti ar pulti Kaliningrado sritį neišvengiamai prives prie karinio susidūrimo su Rusija“.
„Tai tikra raudonoji linija, tiksliau – raudonas mygtukas, kurį nuspaudus Vakarai neišvengiamai privers Rusiją imtis atsakomųjų veiksmų. Rusija, kaip branduolinė valstybė, naudos visus turimus pajėgumus ir priemones savo teritorijai ginti“, – teigiama S. Mironovo spaudos tarnybos pranešime.
„Delfi“ primena, kad Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis slaptu dokumentu, paskelbė pratybų scenarijų, kuriame aprašoma tariama eskalacija tarp NATO ir Rusijos, kuri galėtų įvykti jau 2024 metų vasarį, o 2025 metais blokas prieitų prie tiesioginės konfrontacijos su Rusijos kariuomene, tikėtina, Baltijos šalių pašonėje.
Vokietijos kariuomenė (Bundesveras) nusprendė susilaikyti nuo tiesioginių komentarų apie „Bild“ pranešimą, tačiau patvirtino, kad Vokietija rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę.
„Iš esmės negaliu nei patvirtinti, nei paneigti šio žiniasklaidos pranešimo“, – sakė Vokietijos gynybos ministerijos atstovas Mitko Mülleris.
Kartu jis pažymėjo, kad Bundesveras žino apie dabartines saugumo ir politines grėsmes, tarp kurių yra ir Rusija. Situacijos analizės rezultatai atsispindi atitinkamai planuojant ir rengiant pratybas, taip pat priimant sprendimą dislokuoti nuolatinį karinį kontingentą Lietuvoje.
„Mes nedislokuotume ten brigados artimiausiais metais, jei grėsmės nebūtų realios“, – pažymėjo M. Mülleris.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad Ukrainoje tęsiantis intensyvioms kovoms, Rusija neturėtų resursų atidaryti antrojo fronto.
„Nepasibaigus kovoms Ukrainoje, sunku tikėtis, kad Rusija perskirstys prioritetus ir pradės telkti pajėgas kitose kryptyse“, – Eltai perduotame komentare teigė KAM.
Visgi, ministerijos teigimu, Rusija strategine Vakarų kryptimi planuoja ilgalaikį pajėgų didinimą.
„Tam numatomi infrastruktūros ir dalinių plėtros planai, vyksta struktūriniai ir pavaldumo pokyčiai“, – nurodė KAM, remdamasi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vertinimu.
Pasak prezidentūros, teiginiai „Bild“ publikacijoje nepatvirtinti jokiais dokumentais, o grėsmių vertinimas regione nėra pakitęs.
NATO skelbia kelis mėnesius truksiančias pratybas, kuriose dalyvaus 90 000 karių
NATO ketvirtadienį paskelbė, kad kitą savaitę pradės didžiausias per pastaruosius dešimtmečius karines pratybas, kuriose dalyvaus 90 000 karių ir per kelis mėnesius bus patikrintas sąjungininkų gebėjimas įsitraukti į konfliktą su tokia pajėgia priešininke kaip Rusija.
Pratybos „Steadfast Defender“ truks iki gegužės pabaigos ir jose dalyvaus visų 31 NATO šalių narių ir kandidatės į NATO nares Švedijos kariniai vienetai, žurnalistams sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavolis.
