Na o po referendumo Jungtinėje Karalystėje (JK), regis, grėsmė kyla baziniams dalykams – Britanijos, kaip daugiatautės valstybės, statusui, rašo nytimes.com.
Oficiali Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė – viena iš nedaugelio šalių, kurios susideda iš kelių tautų, politiniu ir teisiniu požiūriu atskirų, bet vienijamų bendros vyriausybės.
Žinoma, šios valstybės valdžia mažesnė nei ES, taigi atrodo stabilesnė. Bet ištikus krizei, gana jauna ES gali pragyventi 300 m. amžiaus JK. Jau seniai tarp keturių JK sudarančių tautų buvo politinių susidūrimų, tačiau „Brexit“ referendumas suskaldė jas taip stipriai, kad jos gali ir nebe susieiti. Anglija ir Velsas balsavo už pasitraukimą iš ES, Škotija ir Šiaurės Airija pasisakė už pasilikimą ES. Vėliau per kelias valandas škotų ir airių politikai prabilo apie jų tautų pasitraukimą iš JK, kad galėtų likti ES.
„Rezultatai stipriai keičia politinį peizažą Šiaurės Airijoje“, – sakė politikas Declanas Kearney ir pridūrė, kad jo partija „Sinn Fein“ sieks referendumo dėl to, kad Šiaurės Airija galėtų atsiskirti nuo JK ir prisijungti prie Airijos (ES narės).
Škotija 2014 m. referendume balsavo už pasilikimą Jungtinėje Karalystėje, iš dalies baimindamasi dėl to, kad tapusi nepriklausoma valstybe negalės įstoti į ES, o tada nukentės ekonomiškai.
Škotijoje ir Šiaurės Airijoje raginimai palikti JK gali skambėti dalinai dėl narystės ES teikiamos naudos, kita vertus, jie atspindi ir instinktyvų nepriklausomybės troškimą.
Kelis pastaruosius šimtmečius pasaulyje siekiama nacionalinio identiteto, kita vertus, nemažai kilo ir karų, pvz., nacistinės Vokietijos invazija, siekiant „suvienyti“ Austrijos vokiečius ir Čekoslovakiją, Izraelio ir Palestinos konfliktas ir kt.
Jungtinė Karalystė išsiskiria tuo, kad joje gyvena keturios tautos, kurios laiko save atskiromis tautomis, tik pasirinko gyvuoti kartu (valdomi bendros vyriausybės). Daugiatautės valstybės – retenybė. JK – tai, kuo siekė tapti Europos Sąjunga, bet ko taip ir neįgyvendino – politine sąjunga, kuri gerbia nacionalinį identitetą ir įveikia nacionalizmo apraiškas, dėl kurių XX a. tapo kruviniausiu pasaulio istorijoje.
Ir vis tik nacionalinio identiteto klausimų JK kildavo nuo 1707 m., kai Anglijos karalystė ir Škotijos karalystė susijungė ir tapo Didžiosios Britanijos karalyste. Anglija, kuri yra didesnė, dominavo šalies politiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime, Anglijos sostinė Londonas tapo karalystės sostine, taigi škotai seniai norėjo didesnės autonomijos.
Identiteto kausimai dar sudėtingesni Šiaurės Airijai, kuri patyrė aršų vidinį konfliktą, dalinai kilusį dėl to, ar likti JK, ar jungtis prie Airijos. Kelias iki 1998 m. Didžiojo penktadienio taikos sutarties buvo tikrai ilgas.
Ištvėrusi nacionalizmo apraiškas Škotijoje ir Šiaurės Airijoje, JK dabar gali nusileisti didžiausios, stipriausios grupės – anglų nacionalizmui.
Daugiausia už pasitraukimą iš ES balsavo anglai. Daugelio analitikų teigimu, tai – priešiškumo opozicijai ar skepticizmo Europai rezultatas, bet skamba ir trečia nuomonė – anglai jaučiasi per menkai atstovaujami savo šalyje.
Pastaraisiais dešimtmečiais JK suteikta didesnė autonomija ir nepriklausomos institucijoms trims tautoms, o pvz., vienintelė Anglija neturi savo parlamento.