Dabar moteris ėmė stipriai kosėti ir karščiuoti. Baimindamasi blogiausio scenarijaus, ji nutarė atlikti COVID-19 tyrimą viename iš keliolikos įvažiuojamųjų tyrimo centrų. Ją pasitinka du darbuotojai, vilkintys baltus apsauginius kostiumus, dėvintys perregimus apsauginius akinius ir chirurgines kaukes, rašo BBC.
Jai paima tepinėlį iš burnos ir iš gerklės, mėginį atsargiai įdeda į vamzdelį.
Toliau – nemalonioji tyrimo dalis. Vamzdelį įkiša į nosį. Pojūčiai nemalonūs, moteris pavarto akis, laimė, tyrimas netruko nė minutės. Ji uždaro automobilio langą ir išvažiuoja. Jeigu tyrimo rezultatas bus teigiamas, jai paskambins, jei neigiamas, apie tai praneš žinute.
Kasdien Pietų Korėjoje koronaviruso tyrimas atliekamas beveik 20 000 žmonių – statistiškai čia tenka daugiausia tiriamųjų vienam gyventojui, lyginant su kitomis pasaulio šalimis.
R. Kim mėginys greitai nugabenamas į netoliese esančią laboratoriją, kuri kasdien veikia ištisą parą.
Kovojant su užkrato plitimu, tokio pobūdžio laboratorijos tapo fronto linija. Pietų Korėjoje įsteigta 96-ų valstybinių ir privačių laboratorijų, kuriose tikrinama dėl koronaviruso, Sveikatos apsaugos srities specialistai mano, kad tokiu būdu galima išsaugoti žmonių gyvybes. Pietų Korėjoje mirtingumo lygis nuo koronaviruso – 0,7 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje mirtingumas – 3,4 proc., bet mokslininkų skaičiavimu, mirtingumo lygis mažesnis, kadangi ne apie visus užsikrėtimo atvejus žinoma.
BBC žurnalistė pasakoja atvykusi į „Green Cross“ („Žaliojo kryžiaus“) laboratorijas Seulo pakraštyje, kai atvežė ištirti naujų mėginių. Daktarė Oh Yejin aprodė laboratoriją, o prie vienų durų sustojo ir pasakė, kad čia eiti negalima. „Tyrimai atliekami neigiamo slėgio palatoje, – pasakojo ji. – Esant tokiam slėgiui, nė vienas lašelis iš mėginių nepatenka į išorę.“
Palatoje vaikšto du gydytojai su ryškiai geltonais apsauginiais kostiumais. Jie paima kelis mėginius ir imasi darbo.
Per stiklinę sieną matyti, kaip daugybė aparatų dūzgia ir pateikia rezultatus. Tai polimerazinės grandininės reakcijos testai. Paprastai tariant, mėginiuose ieškoma COVID-19 viruso.
Mėginio tyrimas trunka penkias–šešias valandas, paskui pateikiami rezultatai.
Laboratorinės medicinos fondo pirmininkas profesorius Gye Cheol Kwon sako, kad korėjiečiai turi „bali bali“ geną. „Bali“ korėjiečių kalba reiškia „greitas“. Jis taip sako todėl, kad Pietų Korėjoje vos per 17 dienų sugalvojo ir sukūrė tyrimą, visoje šalyje pastatė iš karto pradėjusių veikti laboratorijų tinklą.
Taip suskubta todėl, kad praeityje būta skaudžios patirties.
Mes pasimokėme, kokia rizikinga nauja infekcija ir jos šakojimasis dar 2015 m., kai susidūrėme su Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusine infekcija (angl. MERS)“, – teigė jis.
Per MERS protrūkį Pietų Korėjoje mirė 36 žmonės. Tai paskatino šalį pakeisti požiūrį į infekcines ligas. Pietų Korėjos ligų kontrolės centrai netgi įsteigė specialų departamentą, kad būtų pasirengę blogiausiam scenarijui. Panašu, kad šiuo atveju pasiruošimas tikrai buvo naudingas.
„Manau, anksti išaiškinus pacientus ir atlikus tikslius tyrimus, o po jų izoliavus [užsikrėtusius žmones], galima sumažinti mirštamumo lygį ir užkirsti kelią viruso plitimui, – teigė profesorius Gye Cheol Kwon. – Pasimokyti iš praeities ir iš anksto parengti sistemas – veikiausiai tai tikroji galia, siekiant įveikti šią naujo pobūdžio nelaimę.“
„Green Cross“ laboratorijoje buvo gana ramu iki vasario pradžios – kol paaiškėjo, kad pacientės (dabar Pietų Korėjoje vadinamos 31-ąja paciente), apie kurios keliones ir kontaktus su ankstesniais užsikrėtusiais asmenimis nieko nežinota, tyrimo rezultatai teigiami.
Ji priklausė „Shincheonji“, arba Jėzaus Bažnyčiai – religinei sektai, turinčiai apie 200 000 narių.
Tada prasidėjo viruso protrūkio šaltinio ir juo užsikrėtusių žmonių paieškos. Pietų Korėjos laboratorijose pradėjo daryti tyrimus. Nuovargis laboratorijų darbuotojams tapo įprastu dalyku. Dabar jie dirba pamainomis. Daktarė Oh Yejin džiugiai sako, kad pagaliau gali pamiegoti.
Pietų Korėjoje netrūksta rinkinių tyrimams. Keturioms kompanijoms duotas leidimas juos gaminti. Tai reiškia, kad kiekvieną savaitę šalyje yra galimybė ištirti 140 000 mėginių.
Profesoriaus Gye Cheol Kwon manymu, COVID-19 tyrimų Pietų Korėjoje tikslumas – 98 proc. Dėl pajėgumo patikrinti tokią daugybę žmonų šalis tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms, kurios kovoja su koronaviruso protrūkiu.
Tiesa, ir Pietų Korėjoje būta klaidingų žingsnių.
Viruso epicentre – Degu, laukdami vietos ligoninėje, mirė mažiausiai du žmonės. Iš pradžių norėta visus, užsikrėtusius koronavirusu, laikyti karantine ligoninėse, bet dabar medikai išmoko gydyti žmones su nestipriais simptomas gyvenamuosiuose centruose, o vietas ligoninėse palieka tiems, kam reikia nuolatinės priežiūros.
„Negalime uždaryti į karantiną ir gydyti visų pacientų. Tie, kurių simptomai švelnūs, turėtų gydytis namuose, – teigė infekcinių ligų specialistas daktaras Kim Yeon Jae iš Korėjos nacionalinio medicinos centro. – Siekiant sumažinti mirtingumo lygį, turėtume pakeisti galutinio tikslo strategiją. Tokios valstybės, kaip Italija, kuriose yra didelis skaičius pacientų, taip pat turėtų keisti strategijas.“
Pietų Korėja ėmėsi prevencinių priemonių, bet kol kas neįvestas karantinas, neuždaromi keliai, neribojamas judėjimas.
Pastebėti, ištirti ir išgydyti – štai tokios strategijos kol kas laikomasi. 50 milijonų gyventojų turinti valstybė stengiasi užkirsti kelią viruso plitimui – mokyklos tebėra uždarytos, biurai skatina savo darbuotojus dirbti iš namų, dideli renginiai nevyksta.
Vis tik pamažu, diena po dienos vis daugiau žmonių matyti šalies sostinės Seulo gatvėse. Restoranuose, autobusuose ir metro vėl atsiranda žmonių.
Priemonės, kuriomis siekiama apsisaugoti nuo koronaviruso, yra nauja realybė. Dauguma žmonių dėvi kaukes (jei pavyksta jų gauti). Prie įėjimų į didesnius pastatus įrengtos termovizinės kameros.
Liftuose stovi dezinfekuojamojo skysčio rankoms buteliukai. Prie įėjimų į metro netgi stovi apsauginius kostiumus vilkintys žmonės, kurie primena, kad reikia plauti rankas. Tai – nauja realybė ne tik Pietų Korėjoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Be to, sveikatos apsaugos specialistai tebėra budrūs ir įspėja – atsipalaiduoti negalima. Vienas didelis viruso protrūkis bažnyčioje, biure, klasėje ar daugiabučio laiptinėje gali viską pakeisti.
Pietų Korėjoje pirmą kartą per daugiau kaip tris savaites pranešta apie mažiau nei 100 per parą užfiksuotų naujų užsikrėtimo atvejų.
Pietų Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos centrai šeštadienį užregistravo 76 naujus užsikrėtimus. Iš viso šalyje užsikrėtusiųjų skaičius siekia jau 8 162, o mirčių – 75.
Pasauliniu mastu, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, užsikrėtimo atvejų skaičius viršija 142 649, mažiausiai 5 393 mirė.