1. Šūviai Petrograde
1918 m. sausio 14 d. Petrograde įvykdytas pirmasis bandymas nužudyti Leniną. Tą dieną jis sakė kalbą Michailovo manieže, kurios pasiklausyti susirinko pirmasis socialistinės armijos dalinys, vykstantis į frontą. Į mitingą Leninas atvyko ne vienas. Kartu su juo buvo bičiulis šveicaras Fritzas Plattenas ir sesuo Marija Uljanova.
Po mitingo jie sėdo į automobilį, o vyriausiasis revoliucionierius nurodė vykti į Smolną. Šiaurinę sostinę buvo sukaustę stiprūs šalčiai, o gatves gobė šaltas rūkas. Vairuotojas, bijodamas sukelti avariją, važiavo ganėtinai atsargiai ir lėtai.
Kai automobilis, kuriuo važiavo revoliucijos vadas, kirto Fontanką, greitis buvo beveik minimalus. Netikėtai ant Simeonovsko tilto į automobilį pradėjo skrieti kulkos, nuaidėjo kurtinantys šūviai.
Patirties turintis socialdemokratas F. Plattenas nepasimetė ir iš karto prispaudė Lenino galvą prie savęs. Vairuotojas padidino greitį – automobilis išnyko rūke.
Kai transportas buvo apžiūrėtas, paaiškėjo, kad automobilio korpusas kulkų suvarpytas keliose vietose, dvi kulkos kirto priekinį stiklą.
Buvo sužeistas ir pats F. Plattenas: kai jis lenkė Lenino galvą prie savęs, jo ranką kliudė kulka. Įdomu pastebėti, kad šis atvejis – vienintelis pasikėsinimas nužudyti Leniną, įvykdytas Petrograde. Jį tiesiog įsiutino nebaudžiamumas ir užpuolikų įžūlumas, Leninas reikalavo juos surasti ir nubausti. Neilgai trukus dėl likusios nuoskaudos šiam miestui jis sostinę perkėlė į Maskvą.
Iš karto čekistams šaudžiusių asmenų tapatybės nustatyti ir jų sulaikyti nepavyko. Teroristai, kurių, kaip vėliau paaiškėjo, buvo 12 asmenų, buvo caristiniai karininkai, kurių dalis tapo sovietų milicijos tarnautojais. Šios detalės tapo žinomos tik po kelerių metų, kai šio nusikaltimo vykdytojai atsidūrė emigracijoje.
Pagrindinis teroristinio akto organizatorius – kunigaikštis Dmitrijus Šachovskojus, Lenino pašalinimui skyręs pusę milijono rublių.
Įdomu pastebėti, kad 1938 m. Lenino gyvybę išgelbėjęs F. Plattenas Stalino vykdytų valymų metu buvo areštuotas dėl įtarimų šnipinėjimu ir pasodintas į kalėjimą 4 metams. Kalėjime ištikimasis revoliucijos vado palaikytojas mirė.
2. Latvių šauliai prieš dezertyrus
Jau kovo mėn. bolševikai nusprendė perkelti sostinę iš Petrogrado į Maskvą, baimindamiesi galimo vokiečių puolimo. Persikraustymo reikalavo ir pats Leninas.
Evakuacija į naująją sostinę vykdyta griežtomis slaptumo aplinkybėmis. Ešelono, kuriame buvo svarbiausi valdžios asmenys, išvykimo data buvo žinoma tik keliems išrinktiesiems, o likusiesiems buvo paskleista dezinformacija.
Vis tik neapsieita be nemalonių incidentų. Ešelonas su bolševikų vadais buvo saugomas latvių šaulių. Malaja Višera stotyje traukinys, kuriuo važiavo Leninas, susitiko su ginkluotų dezertyrų ešelonu. Įvyko susidūrimas, tačiau latvių šauliams pavyko nuginkluoti 400 jūreivių ir 200 karių.
3. Pasikėsinimas be pensnė
Garsiausias pasikėsinimas į Lenino gyvybę įvykdytas 1918 m. rugpjūčio 30 d. Maskvoje. Tą dieną jis lankėsi Michelsono gamykloje, esančioje šiame mieste. Baigęs mitingą Leninas ketino sėstis į automobilį, kai nuaidėjo trys šūviai. Proletariato lyderis buvo sunkiai sužeistas ir iš karto neteko sąmonės. Pirmoji kulka pataikė į kaklą po žandikauliu, antroji – į ranką, o trečioji kulka teko šalia ėjusiai moteriai. Beveik iš karto buvo sulaikyta revoliucionierė Fanny Kaplan, kuri pripažino savo kaltę.
Vis tik tyrimas vykdytas labai paviršutiniškai, todėl ir iki šiol lieka nemažai baltų dėmių, vertinant šią ataką. Pavyzdžiui, F. Kaplan taip ir neįvardijo priežasties, dėl kurios užpuolė Leniną, neišdavė organizatorių ir kitų pasikėsinimo dalyvių. Daugelis kriminalistų skirtingais laikotarpiais išreiškė abejonių, kad šaudė būtent ji.
Anarchistės regėjimas buvo itin prastas, o šūviai įvykdyti apie 23 val., kai jau buvo tamsu. Dar žinoma, kad ji neturėjo nei pensnė, nei akinių. Juk negalėjo ji šaudyti bet kur ir du kartus pataikyti į taikinį? Vis dėlto F. Kaplan buvo areštuota ir jau po trijų dienų nuteista sušaudyti.
Tardymo metu ji prisipažino itin neigiamai vertinusi Spalio revoliuciją ir nusprendusi nužudyti Leniną už Steigiamojo susirinkimo paleidimą. Nuosprendis įgyvendintas Kremliaus kieme, sušaudymą stebėjo garsusis proletarų poetas Demjanas Bednas. Kūnas įkištas į statinę, kuri buvo apipilta benzinu ir padegta.
Kaip bebūtų keista, Leninas greitai atsigavo po patirtos sunkios traumos ir jau po šiek tiek mažiau nei dviejų mėnesių vėl ėmė rodytis viešai. Po šio įvykio Rusijoje pradėtas vykdyti bolševikų paskelbtas raudonasis teroras. Sušaudyti nuspręsta visus, kurie turi ryšių su baltagvardiečių organizacijomis, suokalbiais ir maištais.
4. Banditų auka
1919 m. sausio 6 d. įvykdytas neįprasčiausias pasikėsinimas į Lenino gyvybę. Jis vos netapo užpuolikų bandos auka. Šie nusikaltėliai dažniausiai nešvarius darbelius vykdė Maskvos pakraščiuose.
Tą dieną Leninas vyko į Sokolnikus, norėdamas aplankyti apsirgusią Nadeždą Konstantinovną Krupskają. Netikėtai šeši banditai sustabdė automobilį, o vairuotojui mėginant išvengti pavojingos kompanijos Leninas įsakė sustabdyti, pamanęs, kad tai – patruliuojantys pareigūnai.
Vadas nesipriešindamas atidavė plėšikams piniginę, „Browning“ ginklą ir automobilį. Atsisakė jis tik išsiskirti su pieno buteliu, kurį vežė sutuoktinei.
Užpuolikai iš įvykio vietos skubiai pasišalino vogtu automobiliu, o Leninas į Sokolnikus nuėjo pėsčias. Neilgai trukus paskalbta tikrų tikriausia bandos medžioklė. Piktadariai pateko į apsuptį mažiau nei po pusmečio ir buvo nužudyti per susišaudymą.
3. Bomba į langą
Kruopščiausiai organizuotas pasikėsinimas nužudyti Leniną įvykdytas 1919 m. rugsėjo 25 d. Revoliucijos vadas turėjo dalyvauti RKP Maskvos skyriaus posėdyje, bet vėlavo. Nežinodami šio fakto anarchistai pro langą į posėdžių salę įmetė galingą bombą.
Tuo metu patalpoje buvo daugiau nei 100 asmenų, 12 iš jų žuvo vietoje, dar 50 buvo sunkiai sužeisti. Tarp sužeistųjų atsidūrė ir vienas žymiausių bolševikų politikos teoretikų Nikolajus Bucharinas.
Nors sprogimo organizatoriams pavyko pasišalinti iš įvykio vietos, lapkričio mėn. jie buvo rasti. Pagrindinis teroristas Kazimiras Kovalevičius ir bombą metęs Piotras Soboliovas nužudyti sulaikymo metu, o likę grupuotės nariai, supratę, kad yra apsupti, įvykdė susisprogdinimą. Vėliau likę piktadariai buvo areštuoti ir sušaudyti.