Belta.by pranešė, kad abu Prezidentai aptarė situaciją šalyje bei dr kartą patvirtino, kad situacijai Baltarusijoje pablogėjus, abi šalys veiktų kartu „kolektyvinės gynybos sutarties“ rėmuose.
Ketvirtas Baltarusijos ir Rusijos kolektyvinės gynybos sutarties punktas numato, kad šalys suteiks viena kitai karinę pagalbą agresijos atveju (karinė agresija, jeigu ji grasina šalių saugumui, stabilumui, teritoriniam vientisumui ar nepriklausomybei. Šiuo atveju tiesioginės karinės agresijos nėra, tačiau svoboda.org rašo, kad prezidentai sutarė situaciją Baltarusijoje traktuoti, kaip karinę agresiją.
Tai yra jau antras V. Putino ir A. Lukašenkos pokalbis šį savaitgalį. Kremliaus spaudos tarnyba išvakarėse pranešė, kad jiedu telefonu aptarė Baltarusijoje vykstančius įvykius ir sakė esantys įsitikinę, kad visos problemos bus greitai išspręstos.
Rusija ir Baltarusija 1997 metais sudarė sutartį dėl glaudesnės sąjungos, nors abi valstybės nebuvo sujungtos. Minsko ir Maskvos ryšius pastaruoju temdė abiejų šalių ginčai ir A. Lukašenkos įtarimai, kad V. Putinas nori prisijungti Baltarusiją prie Rusijos.
Po praeitą sekmadienį Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų A. Lukašenkai lojalūs režimo pareigūnai paskelbė, kad jis laimėjo surinkęs daugiau kaip 80 proc. balsų ir buvo perrinktas šeštai kadencijai. Opozicija teigia, kad rezultatai buvo suklastoti; šalyje nuo pat rinkimų vyksta protesto akcijos.
Vakarų šalys griežtai kritikavo brutalų protestų malšinimą Baltarusijoje. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė atmetantys Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus ir pradedantys rengti šios šalies pareigūnų, kuriems už represijas prieš protestuotojus gali būti paskelbtos sankcijos, sąrašą.