Tiesioginė transliacija truko ilgiau nei keturias valandas. Iš pradžių planuota, kad programa, kurioje V. Putinas apžvelgs praėjusius metus, truks apie tris valandas, tačiau D. Peskovas teigė, kad laiko limito nėra.
Spaudos konferencijoje dalyvavo atrinkti žurnalistai, vyko klausimų ir atsakymų sesija „eiliniams rusams“, pavadinta „Tiesioginė linija su Vladimiru Putinu“.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad jau pateikta daugiau kaip pusantro milijono klausimų.
Tai pirmas kartas nuo 2022 metų vasario mėnesį prasidėjusio Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą, kai V. Putinas darys pareiškimą tokiu formatu.
V. Putinas į konferenciją vėlavo apie 10 minučių. Pirmiausia V. Putino paklausta apie jo rinkimų kampaniją artėjantiems prezidento rinkimams, keliamus tikslus.
Rusijos prezidentas atsakė, kad vienas svarbiausių jo prioritetų – šalies suvereniteto stiprinimas, nes be jo „Rusija negali egzistuoti“. Pasaulis stebisi, kaip Rusijos ekonomikai pavyko atlaikyti Vakarų sankcijas ir nesugriūti, tačiau ji įrodė esanti stipri, tokia ir išliks, teigė V. Putinas. Nuo pirminio klausimo prezidentas nukrypo prabildamas apie kovą su nedarbu, atlyginimų didinimą, augantį šalies BVP ir pramonės plėtrą.
Vos prasidėjus konferencijai Putino paklausta, kada bus taika
Moderatorius, Rusijos valstybinio kanalo „Rossija 1“ žurnalistas Pavelas Zarubinas netrukus prakalbo apie klausimų apie „specialiąją karinę operaciją“, kaip Rusija vadina karą Ukrainoje, antplūdį V. Putinui, pats svarbiausias iš jų – „kada sulauksime taikos“.
V. Putinas atsakė, kad taika bus pasiekta tada, kai bus įgyvendinti visi „specialiosios karinės operacijos“ tikslai. Tada Rusijos prezidentas ėmė samprotauti apie „denacifikaciją“, „tautos didvyrį – Banderą“ ir priminė, kad V. Zelenskio vizito metu į Kanados parlamentą buvo pakviestas 98 metų Jaroslavas Gunka, SS veteranas.
Anot V. Putino, dar vienas iš „specialiosios karinės operacijos“ tikslų – „demilitarizacija“. Rusijos prezidento teigimu, Ukraina pati praktiškai nesigamina karinės technikos, o tai, ką duoda sąjungininkai, Rusijos pajėgos neva sėkmingai naikina.
„Taika bus tada, kai pasieksime savo tikslus. Jie nesikeičia. Priminsiu, apie ką esame kalbėję: Ukrainos denacifikavimą ir demilitarizavimą bei jos neutralų statusą“, – per spaudos konferenciją Maskvoje sakė V. Putinas.
Jis taip pat pareiškė, kad Rusija gali „judėti į priekį“, nepaisant Vakarų ekonominių sankcijų ir politinės izoliacijos. „Mums pakanka ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir judėti į priekį“, – pradėdamas seniai lauktą metų pabaigos spaudos konferenciją sakė V. Putinas ir pridūrė, kad šalies stiprybė yra „didelė Rusijos visuomenės konsolidacija (...) ištverminga finansinė ekonominė sistema (...) didėjančios mūsų kariuomenės pajėgumų galimybės.“
Anot Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, V. Putinas iš viso gavo per „2,1 mln. klausimų“.
Rusijos prezidentui per konferenciją uždavė klausimą ir neva Donbase, Ukrainoje, esantis karys. Jis kalbėjo, kad „mūsų priešo gynyba silpsta“ ir „mūsų pergalė jau labai arti“. Jis V. Putino klausė, ar, pasibaigus karui, būtų įmanoma įkurti specialią organizaciją, leisiančią veteranams mokyti moksleivius.
„Tai labai aktualus klausimas, ir tai akivaizdu šiame lemiamame istorijos taške, kuriame dabar esame. Karus laimi ne generolai, juos laimi mokytojai“, – atsakė V. Putinas ir akcentavo svarbą mokyti vaikus „patriotiškumo“.
Pasipylė kaltinimai Vakarams
Rusijos valstybinės TASS agentūros žurnalistas paklausė V. Putino, ar Rusija galėtų normalizuoti santykius su Europos Sąjunga ir Vakarais, jei „jie pavargs“ remti Ukrainą, o Europoje į valdžią ateis „teisingi politikai“.
V. Putinas atsakė, kad Europa „visą laiką bandė bus nustumti į antrą planą“. Ir tą pačią akimirką pradėjo kalbėti apie konfliktą bendrąja prasme, apkaltino Vakarų valstybes bandymais kėsintis „į mūsų sienas“.
„Rusai ir ukrainiečiai viena tauta, iš esmės. Ir tai, ką matome dabar, yra didi tragedija, primenanti skirtingose pusėje kariaujančių brolių pilietinį karą. Ir tai net ne jų kaltė“, – sakė V. Putinas, pareiškęs, kad Ukrainos pietryčiai neva visada buvo prorusiški.
V. Putinas taip pat sakė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nėra „prorusiškas politikas“, o tas, kuris „gina savo šalies nacionalinius interesus, skirtingai nei kiti ES lyderiai“.
Kalbėdamas apie JAV, V. Putinas sakė, kad tik tada, kai JAV parodys pagarbą ir ieškos kompromiso su Rusija, o ne „naudos jėgą ar sankcijas“, santykius bus galima normalizuoti.
Putinas: Ukrainoje nevyksta nieko nepanašaus kaip Gazoje
Žurnalistas iš Turkijos V. Putino pasiteiravo, kaip Rusija kartu su Turkija galėtų prisidėti prie Izraelio ir Palestinos konflikto sureguliavimo.
Rusijos prezidento teigimu, tam, kad konfliktą pavyktų išspręsti, reikia įkurti Palestinos valstybę su sostine Rytų Jeruzalėje.
„Tai, kas dabar vyksta, yra katastrofa“, – apie įvykius Gazoje per konferenciją kalbėjo V. Putinas.
Jis Izraelio veiksmus lygino su Rusijos karu prieš Ukrainą ir tikino, neva „Ukrainoje nevyksta nieko nepanašaus“.
V. Putinas taip pat akcentavo, kad Turkijos prezidentas prisiėmęs vieną pagrindinių vaidmenų pastangose „užbaigti tragediją Gazoje“ ir sudaryti sąlygas ilgalaikei taikai.
V. Putinas tikino, kad šiuo metu kariniuose veiksmuose Ukrainoje dalyvauja 617 tūkst. Rusijos karių.
„Fronto linija yra daugiau nei 2 tūkst. kilometrų ilgio. Konflikto zonoje yra 617 tūkst. žmonių“, – tikino V. Putinas.
Anot Rusijos prezidento, šiuo metu fronte yra daugiau nei 200 tūkst. mobilizuotųjų, dar beveik 40 tūkst. dėl įvairių priežasčių buvo nuo tarnybos atleisti.
„Kam mums mobilizacija? Šiuo metu tam nėra jokios būtinybės“, – atsakė V. Putinas, paklaustas, ar Rusijoje bus antroji mobilizacijos banga.
Ekranuose parodyti „nepatogūs“ klausimai
Studijos ekranuose rodomi SMS žinutėmis V. Putinui siunčiami klausimai. Kai kurie iš jų yra „nepatogūs“ – žmonės klausia, kodėl tai, ką sako Putinas, neatitinka tikrosios Rusijos padėties, rašo BBC rusų tarnyba.
Vakarykštėse „Pervyj kanal“ vakarinėse žiniose reportaže iš Svečių rūmų komplekso, kur šiandien į žmonių klausimus atsakinėja V. Putinas, ekrane už korespondento Antono Vernickio taip pat buvo matyti panašaus pobūdžio klausimų.
„Kada paleis mobilizuotuosius? Kodėl 300 tūkst. žmonių turi tarnauti už visą šalį? Kiek dar mūsų šalis priklausys nuo dolerio? Ir kodėl produktai tokie brangūs, o kokybė tokia prasta? Kada baigsis karas? Kada bus taika? Kada prasidės taikos derybos?“ – neva klausiama V. Putino.
Vienoje iš žinučių, patekusių į eterį, karas Ukrainoje vadinamas karu, o ne „specialiąja karine operacija“, kaip kad reikalauja Rusijos valdžia.
Yra spėjimų, kad tokie klausimai rodomi specialiai, siekiant „nuleisti garą“.
2017 m. BBC rusų tarnyba rašė, kad tuomet tiesioginėje linijoje taip pat buvo tokių „nepatogių“ klausimų, tačiau dėl jų visų susitarė Kremlius ir transliacijų režisieriai. Tada BBC šaltinis sakė, kad visus klausimus patvirtina V. Putino spaudos tarnyba, o atsitiktiniai klausimai ekrane pasirodyti negali. Politologai tai paaiškino tuo, kad įspūdis, kurį sudaro Putino tiesioginė linija, neturi būti pernelyg „saldus“.
Kaip rašo BBC, galima daryti prielaidą, kad ir šį kartą dėl „nepatogių“ klausimų ekranuose sutarta.
Kalbėjo apie Rusijos ekonomiką, sulaukė klausimo apie antrininkus
Rusijos prezidentas tvirtino, kad, nepaisant Vakarų sankcijų dėl karo prieš Ukrainą, jo šalies ekonomika šįmet išaugs 3,5 proc.
V. Putinas pripažino, kad infliacija viršys jo paties iškeltą tikslą ir sudarys 7,5–8 proc. Tačiau tuo pat metu Rusijos prezidentas pareiškė optimizmą, kad kainų augimo tempas kitąmet sulėtės. V. Putinas taip pat sakė, kad, nepaisant infliacijos, realusis darbo užmokestis taip pat tariamai padidėjo 8 proc.
Jis aiškino, kad Rusijos ekonomika pademonstravo netikėtai didelį atsparumą, o tai esą leido šaliai išlikti augimo trajektorijoje.
V. Putinas nepaminėjo, kad prie augimo prisideda karo ekonomika ir su gynybos reikmėmis susijusi gamyba. Ekspertai pabrėžia, kad toks augimas nėra natūralus ar „sveikas“.
Rusijos skelbiamą statistiką sunku patikrinti, kadangi dažnai keičiasi skaičiavimo metodai. Pavyzdžiui, apskaičiuojant atlyginimų didėjimą, be kita ko, atsižvelgiama į dideles algas, mokamas kare dalyvaujančiam kariniam personalui. Jos yra daug kartų didesnės, lyginant su vidutinėmis pajamomis.
V. Putinas taip pat sulaukė klausimo apie antrininkus. Klausimą jam uždavė vienas Sankt Peterburgo valstybinio universiteto studentas.
Ekrane buvo parodyta „deepfake“ klastotė, tarsi klausimą užduotų pats V. Putinas. Įraše klausta, ar Rusijos prezidentas turi antrininkų. Kremliaus vadovas pareiškė, kad šis antrininkas (užduodantis klausimą) yra pirmasis.
V. Putinas, kuris nuo 2000 metų eina prezidento arba ministro pirmininko pareigas, kasmet rengia tokius žiniasklaidos renginius, kurie kartais trunka ilgiau nei keturias valandas. Tačiau praėjusį gruodį jis pirmą kartą per 10 metų atšaukė spaudos konferenciją. Tada Kremliaus stebėtojai buvo įsitikinę, kad V. Putinas norėjo išvengti užsienio žurnalistų klausimų tuo metu, kai jo kariuomenė patyrė virtinę nesėkmių Ukrainoje.
Praėjus metams, Ukrainos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Rusijos užimtą teritoriją, stringa, o V. Putinas atrodo vis labiau užtikrintas, kad laimės savo pradėtą karą.
Skirtingai nuo ankstesnių V. Putino metų pabaigos spaudos konferencijų, šį kartą nebuvo oficialios akreditacijos procedūros, o Kremlius išdalijo kvietimus tik atrinktiems žurnalistams.
