Nepaisant to, kad turistai vietinius mažų parduotuvių savininkus užpildavo klausimais apie bunkerio buvimo vietą, Berlyne iki šiol buvo atsisakoma paskelbti tikslią informaciją apie ją, kadangi buvo baiminamasi, jog ji gali tapti neonacių susibūrimo vieta.
Tačiau privati organizacija "Berliner Unterwelten" (Berlyno požemių pasauliai), siūlanti ekskursijas į miesto požemius, po daugelį metų trukusių prašymų pagaliau gavo miesto plėtros bei valstybės paminklų apsaugos institucijų leidimą toje vietoje pastatyti informacinę lentą.
Organizacijos vadovas Dietmaras Arnoldas (Ditmaras Arnoldas) sakė, kad aiškus ir faktais paremtas bunkerio aprašymas ant informacinės lentos turi tikslą išsklaidyti mitus, kuriais šis bunkeris buvo apipintas, kol buvo slepiamas.
"Mes norėjome demistifikuoti šią vietą", - sakė D.Arnoldas, pridurdamas, jog organizacija turėjo tikslą pastatyti lentą iki penktadienį prasidėjusio Pasaulio futbolo čempionato, per kurį Berlyne laukiama tūkstančių atvykėlių.
"Fiurerio bunkeris" su savo nepajudinamomis sienomis, pastatytomis taip, kad atlaikytų galingiausias Sąjungininkių bombų atakas, pokario metais sovietų buvo beveik sugriautas, ir šiuo metu virš tos vietos, kur buvo bunkeris, yra automobilių stovėjimo aikštelė ir gyvenamieji namai.
Iš 18 kambarių turėjusio bunkerio tėra išlikę sienos ir pamatai.
Naujoji informacinė lenta vokiečių ir anglų kalba aprašo bunkerio, buvusio po didžiule A.Hitlerio kanceliarija, istoriją. 1935 metais ten buvo įrengtos pirmosios priešlėktuvinės slėptuvės, o 1943 metais jas imta perstatyti į fiureriui skirtą kompleksą.
Po 1944 metų spalio, kai kompleksas buvo baigtas, A.Hitleris daugiausia laiko praleisdavo po žeme leisdamas bergždžius įsakymus savo generolams toliau kariauti. Šis karas pareikalavo 55 mln. žmonių gyvybių.
1945 metų kovą iš savo požeminės rezidencijos jis išleido vadinamąjį "Nerono" įsakymą, kuriuo buvo raginama sunaikinti visą Reicho teritorijoje išlikusį turtą - pastatus, transporto, telekomunikacijų įrenginius, kadangi šalies gyventojai esą nepakankamai uoliai gynė šlovingąjį Reichą.
Įsakymas nebuvo įvykdytas ir A.Hitlerio geležinis kumštis greitai nusilpo.
Kai 1945 metų gegužę Berlyną užėmė sovietinė armija, žmogus, kuris įvėlė pasaulį į karą ir myriop pasiuntė milijonus žydų, nusišovė, o E.Braun nusinuodijo.
Po kelių valandų nacių propagandos vado Josepho Goebbelso (Jozefo Gebelso) žmona Magda tame pačiame bunkeryje nužudė savo šešis vaikus, o po to kartu su vyru pati nusižudė.
Ketvirtadienį šalia naujojo Holokausto memorialo vykusioje atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo vienintelis išlikęs gyvas bunkerio gyventojas, 89 metų Rochusas Mischas (Rochusas Mišas), buvęs A.Hitlerio telefonijos inžinierius.
Praėjusiais metais R.Mischas žurnalistams sakė, jog "savo akimis" matė A.Hitlerio ir E.Braun kūnus viename bunkerio kambaryje, ir stebėjo, kaip nacių karininkai juos degino.
Paskutinės A.Hitlerio gyvenimo dienos detaliai atkurtos 2004 metais vokiečių sukurtame ir pasaulinės sėkmės sulaukusiame kino filme "Trečiojo reicho žlugimas" ("Downfall").
Po karo sovietai bunkerį susprogdino ir visą vietovę sulygino su žeme. 1961 metais, iškilus Berlyno sienai, ši vietovė atsidūrė vadinamojoje niekieno žemėje, kurioje viešpatavo ginkluoti sargybiniai.
Devintąjį dešimtmetį komunistai ten pastatė gyvenamųjų namų kvartalą. Dėl statybos darbų reikėjo nuimti bunkerio stogą ir tuščias kiautas buvo užpildytas smėliu, žvyru bei įvairiomis nuolaužomis.
Beveik visa žemė toje vietoje buvo paversta automobilių stovėjimo aikštele, liko tik mažas žole apaugęs plotelis, ir iki pat pastarosios savaitės toji vieta nebuvo niekaip paženklinta.