aA
Daugiau nei 2700 tonų iš krovininio laivo konfiskuoto amonio nitrato sandėlyje išgulėjo šešerius metus. Beiruto uosto vadovybė ne kartą perspėjo, jog čia jį laikyti labai pavojinga.

Skelbiama, kad didžiulis kiekis amonio nitrato, prieš kelerius metus ten buvo iškrautas iš krovininio laivo, perimto iš Rusijos piliečio verslininko Igorio Grečuškino.

Laivo „Rhosus“ kapitonas Borisas Prokoševas sutiko papasakoti krovinio, rugpjūčio 4 dieną sprogusio Beirute, istoriją. Kaip laivas atsidūrė Libane ir kas nutiko jo ekipažui, jis atskleidė leidiniui sibreal.org.

„Aš tame laive atsidūriau maždaug 2013 metais. Tada gyvenau Odesoje, viena agentūra man pasiūlė padirbėti „Rhosus“ kapitonu. Buvau jame dirbęs ir anksčiau, gerus metus. Atidirbau kapitonu keturis mėnesius. Laivas, aišku, ne kažkoks ypatingas, sąlygos sudėtingos, bet o ką daryti? Darbo tai reikia“, – sako B. Prokoševas.

Jis patvirtino informaciją, kad laivas gabeno amonio nitratą, tačiau buvo areštuotas.

„Trąšos. Iš Turkijos mes plaukėme į Graikiją, į Pirėją. Pasiruošėme, pasikrovėme, užsisakėme visko, ko reikės reisui. Grečuškinas (laivo savininkas Rusijos pilietis Igoris Grečuškinas – red. pastaba) viską pasirašė. O kai turėjome gauti užsakymą – maisto atsargų, kitų išteklių, jis atvažiavo ir daug dalykų grąžino atgal tiekėjams, nesumokėjo. Pareiškė, kad nėra pinigų. Iš Pirėjo pasiuntė mus į Beirutą, norėdamas papildomai užsidirbti, paėmė dar vieną krovinį“, – pasakoja kapitonas.

Iš Beiruto laivo nebeišleido, bet dalis ekipažo sugebėjo išvykti iš Libano.

„Mane, vyresnįjį mechaniką, trečiąjį mechaniką ir bocmaną paleisti atsisakė. Ten pratūnojome 11 mėnesių, nė kapeikos nesumokėjo. Ir maisto nepirko. Galima sakyti, kad paliko mus netgi labai pavojingoje situacijoje, paliko badauti. Maitino mus uostas. Kiekvieną mėnesį rašiau Putinui. Rašiau, kas mūsų padėtis blogesnė nei kalinių. Kaliniai bent jau žino, kada išeis į laisvę, o mes nežinome, kad mus išleis. Ir ar iš viso išleis. Gavau atsakymą: jūsų kreipimasis perduotas užsienio reikalų ministerijai“, – pasakoja kapitonas.

„Konsulate man pareiškė: ko tu nori – kad Putinas pasiųstų specialiąsias pajėgas ir tave jėga išlaisvintų? O juk galėjo pasamdyti advokatą, paduoti į teismą. Bet nieko nepadarė, nė piršto nepajudino. Padavė į teismą Libano valdžią, juk jie neturėjo teisės mūsų laikyti, mūsų sutartys jau pasibaigusios. Galiausiai teismas mums leido išvykti“, – teigia B. Prokoševas.

Paklaustas, ką mano apie tragediją Beirute, kapitonas atsakė: „Patys kalti. Nebuvo jokio reikalo sulaikyti to laivo, reikėjo juo kuo skubiau atsikratyti! Kai prašė paleisti, reikėjo pasakyti – eikite, iš jūsų nieko nereikia. O jie pradėjo reikalauti, kad jiems grąžintų uosto mokestį. Štai kuo viskas baigėsi. Ir antras svarbus dalykas: tas amonio nitratas, tos trąšos – juk galėjo jas išvežti kur nors atokiai ir palaidoti. Jeigu niekas tokio krovinio nepasigenda, reiškia, kad jis niekam nereikalingas“.

Beirutą anksčiau šią savaitę supurtę du galingi sprogimai nusinešė mažiausiai 137 žmonių gyvybes, dešimtys dingo, dar bent 5 tūkst. buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Galingo tarsi žemės drebėjimas sprogimo, nusėjusio rūkstančiomis nuolaužomis kelis kvartalus aplink Beiruto uostą, tiksli priežastis dar tiriama, bet veikiausiai jį sukėlė gaisras, persimetęs į sandėlį, kur buvo aplaidžiai laikoma tūkstančiai tonų azoto trąšų.

Šis sprogimas buvo galingiausias, kada nors įvykęs Beirute. Būgštaujama, kad aukų skaičius gali dar išaugti.

Neatmestina, kad tarp griuvėsių pavyks rasti žmonių, išgyvenusių per pražūtingą sprogimą Libano sostinėje, ketvirtadienį sakė vienas prancūzų gelbėtojas, paminėdamas grupę žmonių, kurie, manoma, liko įkalinti vienoje patalpoje po nuolaužomis.

„Ieškome septynių ar aštuonių dingusių žmonių, kurie gali būti įstrigę valdymo patalpoje, po sprogimo užverstoje griuvėsių“, – sakė pulkininkas, vadovaujantis trečiadienį vakare į Libaną atvykusiais gelbėtojų komandai.

„Manome, yra neblogų šansų rasti... šiuos žmones gyvus“, – sakė jis Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, atvykusiam apžiūrėti per 100 gyvybių nusinešusio antradienio sprogimo vietos.

Libano vidaus reikalų ministras Mohammedas Fahmi vietos televizijai sakė, kad itin sprogios trąšos uosto sandėliuose po konfiskacijos buvo laikomos nuo 2014 metų. Tą patvirtino ir šalies ministras pirmininkas Hassanas Diabas, esą, šešerius metus 2750 tonų trąšų sandėliuotos nesilaikant reikiamų saugumo priemonių.

H. Diabo teigimu, asmenys, atsakingi už trąšų laikymo pažeidimus, turės atsakyti. Vyriausiasis Libano saugumo vadas Abbasas Ibrahimas sako, kad itin sprogios medžiagos uosto sandėlyje buvo laikomos po to, kai buvo konfiskuotos iš rusui priklausančio laivo. Remiantis įvykių chronologija ir atsižvelgiant į krovinio dydį, žiniasklaida skelbia, kad greičiausiai šiuo atveju kalbama apie laivą „MV Rhosus“, kuris konfiskavimo metu priklausė Rusijos Federacijos piliečiui I. Grečuškinui.

Šiuo metu iš Sibiro Chabarovsko kilęs verslininkas gyvena Kipre. Sprogimo Beirute padariniai© Sipa / Scanpix Libano pareigūnai „MV Rhosus“ konfiskavo 2013 metais. Toks sprendimas priimtas po to, kai rusui priklausantis krovininis laivas atplaukė į uostą dėl techninių problemų, teigia su konfiskavimo byla susiję advokatai.

Galingas sprogimas Beiruto uoste įvyko dėl jo darbuotojų aplaidumo, trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės televizija „Sky News“, cituodama su preliminariais tyrimo rezultatais susipažinusius šaltinius.

Ekspertai priėjo išvadą, kad sandėliuojant pavojingas medžiagas buvo elgiamasi aplaidžiai. Be to, spėjama, kad cheminės medžiagos uoste buvo laikomos kelerius metus, nesiimant reikiamų atsargos priemonių.

Manoma, kad pagrindinį sprogimą sukėlė uoste laikyta amonio salietra. Tačiau įvykio vietoje dirbantys ekspertai nustatė, kad iš pradžių viename iš gretutinių angarų kilo gaisras. Vėliau liepsnos, kurių nepavyko suvaldyti, apėmė ir patalpą, kur buvo beveik 3 000 t amonio salietros. Jai detonavus įvyko katastrofa.

Artimųjų Rytų žiniasklaida pranešė, kad Beiruto uosto vadovybė pripažino supratusi, kad ten laikyti kroviniai yra pavojingi, bet nė neįsivaizdavo grėsmės rimtumo.

„Žinojome, kad tai buvo pavojingos medžiagos, bet nežinojome kokios pavojingos“, – pažymėjo uosto administracija.

Uosto vadovas taip pat pažymėjo, kad muitinės ir saugumo tarnybos pateikė prašymų likviduoti šias sprogstamąsias medžiagas ar jas eksportuoti.

„Šešerius metus laukėme, kol ši problema bus išspręsta, bet nesulaukėme jokių rezultatų“, – sakė jis.

Keletas žiniasklaidos priemonių taip pat informavo, kad, regis, sprogo ne tik ši medžiaga: pavyzdžiui, Vakarų ekspertai mano, jog taip pat užsidegė ir susprogo pirotechnika.

Naujausiais duomenimis, per antradienį popiet nugriaudėjusį sprogimą mažiausiai 113 žmonių žuvo, o dar per 4 tūkst. buvo sužeisti. Be to, dešimčių dingusių žmonių tebeieškoma.

Sprogimas apgadino pastatus pusėje miesto teritorijos, 300 tūkst. gyventojų neteko namų, o padaryta žala siekia mažiausiai 3 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. eurų).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(62 žmonės įvertino)
3.5161

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

Ukrainos politologas: konflikte su Ukraina Rusija yra grobis (9)

Baigiantis karui Ukrainoje, Vakaruose turėtų formuotis nauja saugumo sąjunga, kurią sudarytų JAV...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Iš Barščio nusipirko ne tik „Kauno grūdus“, bet ir keturias problemas: prasidėjus karui skuba atsikratyti

Praėjusiais metais Lietuvą sudrebino įspūdingas sandoris – „ Linas Agro Group “ už 73 mln....

Karas Ukrainoje. Ukrainai – įspėjimas apie naują Rusijos puolimą

Rusijos kariuomenė ir toliau intensyviai atakuoja Rytų Ukrainą. Pranešama, jog sekmadienį...

Turkija jaučiasi stumiama į kampą: dabar visos kortos – tik vienos šalies rankose (3)

Suomijai ir Švedijai šią savaitę oficialiai pareiškus prašymus tapti NATO narėmis, Turkija...

Lietuviai šią vasarą aktyviai planuoja pažinti savo šalį: turizmo ekspertės – apie tai, kokios vietos bus pačios populiariausios

Kelionių išsiilgę žmonės renkasi ne tik užsienio keliones, bet ir nori pažinti gražiausius...

Keliskart susižadėjusi Aušra Štukytė atvirame interviu atsakė, kodėl niekada nesusituokė ir prabilo apie juodą etapą (1)

Naujausia laidos „Nepatogūs klausimai“ su Rolandu Mackevičiumi viešnia tapo žinoma kino ir...

Viktorija Siegel-Suodaitė – apie nėštumą ir plūstančias komentatorių žinutes: naujienos ilgiau slėpti buvo neįmanoma

Prieš kelias savaites, Motinos dieną žiniasklaidą apskriejo naujiena – Viktorija ir Laurynas...

Kiaurai priešininkus: „Warriors“ tiesia linija žygiuoja į NBA finalą

Trečią kartą iš eilės laimėjęs „Golden State Warriors“ klubas NBA Vakarų konferencijos...

Sinoptikai nurodė, kada vėl sulauksime šilumos: savaitės viduryje orai keisis

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Dangų dengs pakankamai storas debesų...