Pateikiame visą jo nuomonę:
Šis tekstas – turbūt sudėtingiausias mano gyvenime.
Borisas Jefimovičius Nemcovas – retas politiko tipas. 32-ejų jis tapo regiono gubernatoriumi, 34-erių – Rusijos Dūmos nariu, 38-erių – šalies premjeru, o 40-ies – parlamentinės opozicijos lyderiu.
B. Nemcovas visada ištikimai laikėsi savo principų, niekada neišdavė savo idealų ir draugų.
Šis žmogus buvo kitokios, laisvesnės, didesnių vilčių teikiančios ir europietiškesnės Rusijos veidas. Atsidavęs demokratas ir modernizatorius, iškėlęs Žemutinį Naugardą į vieną pirmaujančių ekonominių pozicijų šalyje, prisidėjo prie karo Čečėnijoje užbaigimo, laimėdavęs vienus rinkimus po kitų.
B. Nemcovas – geriausias prezidentas, kurio Rusija niekada taip ir neturėjo. Būdamas populiariausiu šalies politiku 1997 m. jis tapo Rusijos premjero pirmuoju pavaduotoju.
Apie B. Nemcovą tada buvo kalbama daug: jis buvo įvardijamas kaip labiausiai tikėtinas Boriso Jelcino įpėdinis. Vis dėlto istorija pasisuko kita linkme.
B. Nemcovas buvo vienas doriausių mano pažinotų žmonių. Jis mylėjo gyvenimą, mylėjo savo šalį. Kai kiti rinkosi patogų tylos ar bendradarbiavimo kelią dėl Vladimiro Putino griežtinamos valdžios ir oponentų varžymo, B. Nemcovas tęsė kovą dėl savo įsitikinimų, kovą dėl demokratiškos Rusijos, tiesos, atskleisdamas V. Putino korupciją, piktnaudžiavimą valdžia ir Ukrainoje vykdomą karą.
Būtent už kovą dėl tiesos jis buvo nušautas vasario 27-osios naktį vos 200 metrų nuo Kremliaus sienos, labiausiai saugomoje ir stebimoje Maskvos vietoje – tai buvo vienintelis būdas jį nutildyti.
Nesvarbu, kas nuspaudė gaiduką, – tikiu stebuklu, kad tai padarę žmogiškumą praradę asmenys bus surasti ir patraukti atsakomybėn – bendrą gaiduką nuspaudė visi tie propagandą iš televizijos kanalų skleidę žmonės, o taip pat ir pats V. Putinas, daugiau nei septynerius pastaruosius metus, o ypač aktyviai prasidėjus karui Ukrainoje, rėmęs neapykantos, įbauginimo ir agresijos kampaniją, nukreiptą prieš tuos, kurie vadinami „tautos išdavikais“ ir „penktąja kolona“, t.y. Rusijos demokratus ir visus tuos, kurie nepalaiko V. Putino ir jo vykdomos politikos.
Vos prieš keletą dienų prokremliškos organizacijos surengė neapykantos kupiną mitingą Maskvos centre, kuriame skambėjo atviri raginimai „išvalyti“ Rusiją nuo „penktosios kolonos“. Ant mitinguotojų plakatų buvo ir B. Nemcovo nuotrauka.
Rusijos valstybinės televizijos kanalai puolė ir šmeižė B. Nemcovą iki pat paskutinės jo gyvenimo dienos: paskutinis reportažas, skirtas parodyti jo „ryšius su Vakarais“, kovo 1 d. turėjo būti rodomas per NTV televizijos kanalą, tačiau įvykus žmogžudystei retorika buvo skubiai pakeista – staiga pradėta teigti, kad nušautas opozicijos lyderis buvo „nereikšmingas“ ir „nepavojingas“ V. Putinui. Anot V. Putino atstovo spaudai, B. Nemcovas – „vidutinis šalies gyventojas“.
Kovo 1 d., kai B. Nemcovas ketino surengti opozicijos maršą, skirtą protestui prieš Ukrainoje vykdomą karą, dešimtys tūkstančių Maskvos gyventojų surengė eiseną Maskvos centre.
Jie ėjo palei Kremliaus sieną, perėjo ir Didįjį Maskvos upės tiltą, ant kurio buvo nušautas B. Nemcovas, – ši eisena virto jo atminimui skirtu maršu. Nuo ankstyvo šeštadienio ryto B. Nemcovo nužudymo vieta paskendo gėlių jūroje.
Gėlių kalnai šioje vietoje ir toliau didėja – Maskvoje ir kitose vietovėse gyvenantys rusai vis dar čia atvyksta tam, kad atsisveikintų su B. Nemcovu.
B. Nemcovas kovo 3-ąją palaidotas Maskvos Trojekurovo kapinėse. Į paskutinę kelionę jį lydėjo buvusi žmona Irina, keturi vaikai ir motina, kuriai laidotuvių dieną suėjo 88-eri.
Į paskutinę kelionę B. Nemcovą lydėjo artimų draugų būrys, kuriems taip pat kaip ir man Rusijos politinės tragedijos jausmą užgožė asmeninis nepakeičiamo žmogaus netekties skausmas.
Visą savaitgalį mano žmona mėgino paaiškinti mūsų šešerių metukų dukteriai, kodėl blogi žmonės nužudė jos krikštatėvį.
„Kai žmonės išgirs tiesą, šie 86 procentai [oficialių V. Putino viešosios nuomonės apklausų skaičiai] subliukš. Štai kodėl mūsų neleidžia į televiziją“, - likus vos keletui valandų iki mirties interviu „Echo Moskvi“ kalbėjo B. Nemcovas. „Kai žmonės suvoks, kad viskas paremta melu, šis režimas sugrius“, - neabejojo jis.
B. Nemcovas jau nebesulauks tos dienos, kai Rusija taps demokratiška valstybe, tačiau kai ši diena vis dėlto išauš, jo indėlis neabejotinai bus vienas didžiausių.