Paskaičiavo, kiek užsienio įmonių iš tiesų pasitraukė iš Rusijos, prasidėjus karui: skaičius juokingas

Plėtoti verslą su autokratija visada būna keblu. Tęsiant verslą su tokia brutalia karo kurstytoja kaip Rusija, įmonių vadovams kyla nepaprastai sunkių moralinių dvejonių. Atsakomybę už savo darbuotojus Rusijoje bei Rusijos civilius gyventojus, kurie gali būti priklausomi nuo Vakarų šalyse pagamintų bazinių prekių, jie turi derinti su jiems patikėtais įsipareigojimais akcininkams ir nenoru finansuoti Vladimiro Putino karą Ukrainoje, kuriam gali būti skiriami visi Rusijoje sumokėti mokesčiai.

Kai prieš dvejus metus Rusija įsiveržė į savo kaimyninę šalį, visuomenė atidžiai stebėjo, kaip Vakarų bendrovės sprendžia šią delikačią pusiausvyrą. Tokie pasauliniai tinklai kaip „McDonald`s“ ir „Starbucks“, kuriems Rusija buvo tik periferinė rinka, greitai susipakavo savo lagaminus. Kitos įmonės, užėmusios Rusijoje ryškesnes pozicijas, pavyzdžiui, Vokietijos plovimo priemonių gamintoja „Henkel“ ar Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“, kurį laiką delsė, bet patyrusios smūgį savo reputacijai, galiausiai pasitraukė. Nepaisant to, iki šių metų pradžios ryšius su Rusija buvo visiškai nutraukusios tik 356 įmonės, arba 10 proc. visų Rusijoje veikiančių užsienio bendrovių, nurodo Kyjivo ekonomikos mokykla. Beveik 1 800 apribojo savo veiklą ir investicijas, tačiau pasiliko. Beveik 1 600 toliau tęsia veiklą, kaip ir anksčiau.