Tačiau etninė kazachė Gulzira Mogdin sako, kad jos ir kitų etninių mažumų moterų kančios tiesiog sunkiai suvokiamos protu.

Kinijoje gimusi moteris Laisvosios Europos radijo kazachų tarnybai pasakojo, kad praėjusiais metais ji buvo internuota ir priversta nutraukti nėštumą, nors laukėsi jau penktą mėnesį.

„Jeigu jau turi du vaikus, jie priverčia tave nutraukti nėštumą, – sakė G. Mogdin. – Sunku. Jie išplėšė mano vaiką iš gimdos.“

G. Mogdin – viena iš maždaug pusantro milijono kazachų kilmės Kinijos piliečių. Našlaujanti dviejų mažų vaikų mama praėjusiais metais dar kartą ištekėjo ir persikėlė į Kazachstaną.

Kinijos pareigūnai prieš tai įspėjo: jeigu ištekės už Kazachstano piliečio, jai teks pildyti daugybę dokumentų savo gimtajame Buriltogajaus rajone Kinijos vakariniame Sindziango uigūrų autonominiame regione.

Po vestuvių Kinijoje ji išvyko į Kazachstaną. Kai praėjusių metų spalį ji su vaikais grįžo į Kiniją užpildyti dokumentų, Kinijos pareigūnai iš karto atėmė jos pasą ir mobilųjį telefoną. Moteris sakė, kad jos kazachstanietis vyras Amanas Ansaganas paaiškinęs, kad jos nešiojamas vaikas „nuo Kazachstano piliečio ir niekaip nesusijęs su Kinijos įstatymais“. G. Mogdin pasakė, kad negali nutraukti nėštumo be vyro sutikimo.

Tuomet pareigūnai iškvietė G. Mogdin brolį, kad šis įtikintų seserį pasidaryti abortą. „Jūsų sesuo neklauso, ką mes jai sakome, – moters teigimu, taip pareigūnai pasakė jos broliui. – Jūs už tai atsakysite.“

Moteris papasakojo, kaip kinų pareigūnai spaudė jos brolį jos akivaizdoje per pokalbį, kuris prasidėjo po vidurnakčio. Jie sakė, kad, jeigu jo sesuo nesutiks nutraukti nėštumą, jis bus priverstas pasirašyti deklaraciją ir prisiimti atsakomybę už procedūrą.

Galiausiai G. Mogdin pasidavė. „Jie privertė mane pasirašyti popierių, kad aš esą pasirinkau nutraukti nėštumą, kad valdžia manęs nespaudė. Aš pasirašiau, nes neturėjau pasirinkimo“, – Laisvosios Europos radijui pasakojo G. Mogdin.

Netrukus po to moteriai kinų pareigūnai pasakė, kad ji serga tuberkulioze ir privalo prisistatyti į ligoninę. Ji atsisakė. Jos teigimu, netrukus imta priekabiauti prie jos šeimos narių. Jos brolis sausio 27 d. buvo nusiųstas į „perauklėjimo“ stovyklą. Priekabiauta ir prie nėščios pusseserės, kuri dėl to buvo labai traumuota, pasakojo moteris.

Galiausiai G. Mogdin sutiko vykti į ligoninę, kur, kaip ji mano, buvo užkrėsta tuberkulioze, kad pareigūnai galėtų pateisinti nėštumo nutraukimą. Iš ligoninės išrašyta moteris šešis mėnesius buvo laikoma namų arešto sąlygomis savo gimtajame Kokagašo kaime. Galiausiai gegužę ji grįžo į Kazachstaną.

„Nekalbėkite su žurnalistais, kai grįšite į Kazachstaną. Nekalbėkite apie stovyklas ir suimtus žmones. Sakykite, kad nėra jokių stovyklų. Sakykite, kad niekas nepasikeitė Sindziange, viskas yra taip, kaip buvo“, – kazachei nurodė kinų pareigūnai.

Kaip kalėjime

Vyras, prisistatęs Seiseno K. vardu, Laisvosios Europos radijui Kazachstane spalio 2 d. sakė, kad jam teko pabūti „perauklėjimo“ stovykloje Sindziange.

Jis gimė Kinijoje, tačiau maždaug dešimt metų turėjo kazachišką pasą. Apsilankęs Sindziange, vyras buvo sulaikytas ir apkaltintas dėl dvigubos pilietybės. Du mėnesius jis praleido stovykloje, kur buvo verčiamas mokytis kiniškų hieroglifų, dainuoti dainas apie Kinijos komunistų lyderius, išmokti ilgą sąrašą antiislamiškų taisyklių, kurias kaliniai turėjo kartoti.

Vyras pasakojo, kad stovykla atrodė kaip kalėjimas. Sulaikytieji buvo laikomi kamerose, kur buvo triaukštės metalinės lovos. Per nedidelį langelį jiems duodavo nedaug prastos kokybės maisto, o pastatą saugojo ginkluoti apsaugininkai.

Seisenas K. sakė matęs vos aštuoniolikos ir net 75 metų amžiaus kalinių. Jo teigimu, žmonėms buvo leidžiama praustis po dušu tik kartą per dvi savaites.

Vyras pasakojo, kad buvo paleistas tik po to, kai jo giminaičiai pateikė skundą Kazachstano užsienio reikalų ministerijai ir Jungtinių Tautų agentūrai.

Nėra į ką kreiptis

Kol kas neaišku, kodėl Kinijos valdžia taip engia etninius kazachus ir kitas mažumas Sindziange. Tarptautinės teisės ekspertas ir politikos analitikas Esbolis Omiržanovas Laisvosios Europos radijui sakė, kad represijos Sindziange prasidėjo po to, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paskelbė apie naują šalies politiką, kurios tikslas yra „išlaikyti vidinį vientisumą“ ir kovoti su ekstremizmu bei terorizmu.

„Šiuo metu siekiama politiškai apvalyti etninius kazachus Kinijoje, – sako ekspertas. – Pagrindinė areštų priežastis yra religiniai klausimai,... nors Kinijos Konstitucija ir užtikrina religinę laisvę.“

Sindziange buvo įvykdyti keli teroristiniai išpuoliai prieš daugumą sudarančius etninius kinus, kurių dešimtys tūkstančių buvo siunčiami į šį regioną pagal vyriausybės programas siekiant jį apgyvendinti.

Nors kazachai yra surengę demonstracijų ir siekę Kazachstano pareigūnų pagalbos išlaisvinant „perauklėjimo“ stovyklose laikomus giminaičius, oficialios pagalbos iš Astanos sulaukiama retai.

Manoma, kad nuo dvišalės prekybos ir nuo galingos Kinijos ekonomikos priklausoma Kazachstano valdžia turi mažai svertų užtikrinti teisingumą etniniams kazachams Kinijoje.

Viena didelio atgarsio sulaukusi byla padėjo nupiešti platesnį kiniškų stovyklų vaizdą. Etninė kazachė Sayragul Sauytbay dirbo vienoje tokioje stovykloje Kinijoje, o vėliau buvo suimta už tai, kad balandžio 5 d. nelegaliai atvyko į Kazachstaną, kad būtų su savo kazachu vyru ir vaikais.

Būdama Kinijos komunistų partijos pareigūne, ji turėjo prieigą prie slaptų dokumentų apie vyriausybinę musulmonų „perauklėjimo“ programą. Siekdama leidimo likti Kazachstane liepos 13 d. teisme ji detaliai apibūdino stovyklas, kurios, jos teigimu, yra „kalėjimai kalnuose“.

Rugpjūtį teismas atsisakė ją išduoti Kinijai ir skyrė lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Moteris buvo paleista iš kalėjimo, o tai tikrai nepatiko Pekinui.

Tačiau spalio 5 d. Kazachstano migracijos komitetas atsisakė jai suteikti politinį prieglobstį, o tai atveria kelią jos išsiuntimui į Kiniją. Ji šį sprendimą apskundė.

Kalbėdamas su Laisvosios Europos radiju moters advokatas Abzalis Kuspanovas retoriškai klausė: „Kodėl tas sprendimas nesuteikti jai pabėgėlio statuso buvo priimtas taip greitai? Manau, kad Sayragul tapo kitų „aplinkybių“ tarp Kazachstano ir Kinijos auka“.