Ramiojo vandenyno šiaurės vakarus svilinanti kaitra yra beprecedentė, tačiau jos priežastis – gana paprasta. Vasarą įkaista virš žemės ar vandenyno esantis oras ir pakyla į atmosferą. Susidaro savotiškas oro kupolas, neleidžiantis įsiskverbti kitoms oro masėms. Štai kodėl naujas terminas „karščio kupolas“ (angl. „heat dome“) tapo Kanados ir JAV klimatologų žodyno dalimi.
Šiaurės Karolinos universiteto mokslininko Carlo Schrecko teigimu, karščio kupolui būdingas aukštas slėgis gali nustumti atmosferos sraujymę į šiaurę, šiuo atveju – į šiaurinę Kanadą, ir ją sulėtinti. Galiausiai darinys taps tiesiog „pernelyg masyvus ir išsisklaidys“, o oro srautas pradės judėti į pietus, aiškino jis.
Kol taip nutiks, karštis liks įkalintas vienoje vietoje, ir po karščio kupolu atsidūrusiems žmonėms teks jį ištverti.
JAV prezidentas Joe Bidenas ekstremalų karštį šiaurės vakarinėje šalies dalyje susiejo su didėjančiomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakomis. „Kadangi dėl klimato kaitos vis dažniau susiduriame su ekstremaliomis oro sąlygomis, turime investuoti į atsparesnės energetinės sistemos statybas“, – antradienį pareiškė jis, kalbėdamas La Krose, Viskonsino valstijoje, ir paragino patvirtinti susitarimą dėl infrastruktūros, kurį pasiekė su senatorių iš abiejų partijų grupe.
Kol kas nė vienas karščio kupolas nebuvo sukūręs dažniausiai švelniu klimatu pasižyminčiame Portlande Finiksui būdingų oro sąlygų. Iki praėjusio sekmadienio miesto karščio rekordas buvo 41,6 °C, paskutinį kartą užfiksuotas 1981 m. Aukštesnė temperatūra buvo vargiai tikėtina, ką jau kalbėti apie net penkiais laipsniais didesnį karštį, tačiau sekmadienį būtent tai ir nutiko. Kai atrodė, kad naujojo rekordo pagerinti tiesiog neįmanoma, pirmadienį termometrų stulpeliai šoktelėjo iki 46,7 °C.
„Paprastai tokiais atvejais meteorologai turi pasikliauti savo intuicija ir pasakyti, kad „kažkas negerai“ arba kad „įsivėlė klaida“, – aiškino Kalifornijos universiteto klimato mokslininkas Danielis Swainas, tyrinėjantis, kaip šylančioje Žemėje keičiasi ekstremalūs orai. Visgi šį kartą klaidos nebuvo. Kai pirmadienį Portlande oro temperatūra pasiekė 46,7 °C, džiaugėsi nebent orų prognozių modelių rengėjai.
Karščio kupolai susiformuoja natūraliai ir nebūtinai yra susiję su klimato kaita, išskyrus tą faktą, kad dėl karštesnio klimato visame pasaulyje didėja tiek vidutinė, tiek ekstremali temperatūra. Šiandien mokslininkai tyrinėja nebe tikimybę, kad klimato kaita galėjo turėti įtakos karščio bangos intensyvumui; jie tyrinėja įtakos mastą.
Tiesą sakant, dėl klimato kaitos reguliariai sustiprėja daugelis ekstremalių oro reiškinių, todėl dabar mokslininkai gali įvertinti jos įtaką praktiškai tikralaikiu. Mokslinio projekto „World Weather Attribution“, skirto klimatui analizuoti tebevykstant oro reiškiniams arba iš karto jiems pasibaigus, dalyviai šiuo metu tyrinėja Ramiojo vandenyno šiaurės vakarinėje dalyje tebesitęsiančią karščio bangą. Pastaraisiais metais mokslininkai atliko tiek daug karščio bangų analizių, kad gali pasakyti, koks orų reiškinys yra palyginti naujas.
Meteorologijos ir klimato mokslus baigęs D. Swainas Ramiojo vandenyno šiaurės vakarinės dalies karščio kupolą vadina „stulbinančiu“.
Paprastai karštesni orai išsiskiria, nes padidėja kuris nors vienas rodiklis: aukščiausia dieną užfiksuota temperatūra, karštesnių orų laikotarpio trukmė, aukščiausia naktį užfiksuota temperatūra. Vakarinę JAV dalį užgriuvusi karščio banga yra kitokia.
„Šiuo atveju viršijami visi šie rodikliai, – sakė jis. – Nėra rekordo, kurio ši karščio banga nebūtų pagerinusi.“
Gali būti, kad klimato kaita prisidėjo ir prie karščio užsitęsimo. 2018 m. mokslo žurnale JAV ir Europos tyrėjų komanda iškėlė hipotezę, kad Šiaurės pusrutulyje gali susidaryti nepaslanki, banguota atmosferos cirkuliacijos sritis, tarytum vienoje vietoje įkalinanti ir ekstremalius orus.
Tokia sritis stebima pastarąsias keletą savaičių. Šį amžių pakilus pasaulio temperatūrai, jų susiformavimo dažnumas gali padidėti 50 proc.
Neatsižvelgdami į šiuos atmosferos cirkuliacijos ypatumus, orų prognozių modelius rengiantys asmenys nemato viso klimato kaitos poveikio masto.
„Todėl klimato modeliuose klimato kaitos daroma įtaka tokiems reiškiniams kaip dabartinė beprecedentė karščio banga šalies vakaruose yra netgi nepakankamai įvertinama“, – mano Michaelas Mannas, Pensilvanijos universiteto atmosferos mokslų dėstytojas, 2018-aisiais paskelbto straipsnio pagrindinis autorius.
Deja, nemalonumai nesibaigs net ir išsisklaidžius karščio kupolui.
Dėl ekstremalaus karščio Ramiojo vandenyno šiaurės vakarinėje dalyje sustiprės sausros padariniai, įspėjo Oregono klimato kaitos tyrimų programos direktorė Erica Fleishman. Karščio banga taip pat padidins didelių gaisrų riziką, nes išdžius augalai ir sustiprės vėjas.
Praėjusiais metais Oregone siautę gaisrai išdegino 1,2 mln. akrų plotą ir sunaikino daugiau nei 5 tūkst. namų net ir be rekordinių karščių. Remiantis sausio mėnesį valstijos paskelbtos ataskaitos duomenimis, gaisrų padarinių šalinimo darbai kainavo apie 622 mln. JAV dolerių.
