Palei sieną su Rusija Baltijos šalys planuoja bunkerių virtinę: estai jau turi ne tik projektą, bet ir biudžetą

Fortai vėl tapo madingi. Praėjusiais metais ukrainiečių vykdytas kontrpuolimas įstrigo pasiekęs vadinamąją Surovikino liniją – didžiulį plotą užimantį minų laukų, apkasų, prieštankinių kliūčių, senos geros spygliuotos vielos ir kitų kliūčių derinį. Ukrainiečiams sulėtinus puolimą, kad galėtų nukenksminti minas, užkasti apkasus ir pašalinti kliūtis, rusai juos stebėjo bepiločiais ir atakavo prieštankinėmis raketomis bei dronais kamikadzėmis. Buvusiam Ukrainos kariuomenės vadui Valerijui Zalužnui ši teritorija pasirodė tokia nežinoma, kad jis paprašė savo karių surasti 1941 m. sovietų generolo parašytą knygą apie prasiveržimą pro įtvirtintas gynybos linijas.

NATO armijos irgi atidžiai stebėjo situaciją. Sausio mėnesį Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai pranešė, kad bus įrengta „priešo mobilumą mažinančių gynybinių įtvirtinimų“ palei sieną su Rusija ir Baltarusija, pavadintų Baltijos gynybos linija. „Įtvirtinimai suvaidino svarbų vaidmenį mūsų regione įvykusiuose karuose“, – pažymėjo Estijos gynybos pareigūnė Susan Lillevali ir kaip pavyzdį pateikė SSRS–Suomijos karą. „Taip pat analizuojame Rusijos pradėtą karą su Ukraina, – pridūrė pulkininkas leitenantas Kaido Tiitus, vadovaujantis savanorių organizacijai „Estijos gynybos lyga“. – Mūsų pagrindinė užduotis – rasti būdą sustabdyti rusų šarvuotosios technikos judėjimą.“ Baltijos šalių neįtikino Vladimiro Putino pažadas, nuskambėjęs vasario 8 d. duoto interviu buvusiam „Fox News“ vedėjui Tuckeriui Carlsonui metu, kad po Ukrainos Rusija neplanuoja pulti Baltijos šalių, Lenkijos ar kurios nors kitos valstybės.