7,5 balo žemės drebėjimas sausio 1 d. supurtė Išikavos prefektūrą pagrindinėje Honšiu saloje, sukėlė daugiau nei metro aukščio cunamio bangas bei didelį gaisrą, išardė kelius. Šioje prefektūroje labiausiai nukentėjo Noto pusiasalis, ten gaisras nuniokojo kelis šimtus pastatų, keliuose miestuose, įskaitant Vadžimą ir Suzu, sugriuvo namai, rodo trečiadienį paskelbtos palydovinės nuotraukos.
Regiono vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad patvirtinta 62 žmonių mirtis, dar daugiau nei 300 žmonių sužeisti, 20 jų – sunkiai. Baiminamasi, kad aukų skaičius dar didės. Purtant pakartotiniams smūgiams ir esant prastam orui gelbėtojai šukuoja griuvėsius. Prieglaudose glaudžiasi daugiau nei 31 800 žmonių, pranešė valdžia.
„Po nelaimės praėjo daugiau nei 40 valandų. Gavome daug informacijos apie pagalbos laukiančius žmones“, – trečiadienį po skubaus posėdžio sakė ministras pirmininkas Fumio Kishida. Jis sakė, kad vietos valdžia, policija, ugniagesiai ir kiti operatyviniai padaliniai deda pastangas gelbėti žmones, pasitelkiama daugiau darbuotojų ir šunų. Premjeras pridūrė, kad gelbstint gyvybes vyksta lenktynės su laiku.
Japonijos meteorologijos agentūra (JMA) įspėjo apie smarkias liūtis šiame rajone, tad gelbėjimo operacija turi būti ypač skubinama. Paskelbtas perspėjimas iki trečiadienio vakaro saugotis nuošliaužų.
Pakrantės Suzu miesto meras Masuhiro Izumiya sakė, kad mieste beveik neliko sveikų namų. „Apie 90 proc. namų visiškai arba beveik visiškai sugriauti (...) padėtis tikrai katastrofiška“, – sakė jis, pranešė transliuotojas TBS.
Išikavos prefektūroje beveik 34 tūkst. namų ūkių vis dar neturėjo elektros, pranešė vietos komunalinė įmonė. Daugelyje miestų nutrūko vandens tiekimas. Greitųjų traukinių eismas ir eismas greitkeliais atnaujintas, prieš tai keli tūkstančiai žmonių buvo įstrigę, kai kurie beveik parą.
Iki trečiadienio ryto regioną supurtė daugiau nei 400 požeminių smūgių, pranešė JMA. Japonija kasmet patiria šimtus žemės drebėjimų, bet dauguma jų nepadaro jokios žalos. Žemės drebėjimų skaičius Noto pusiasalio regione nuo 2018 m. nuolat didėja, sakoma praėjusių metų Japonijos vyriausybės pranešime.
Dėl blogo oro stringa gelbėjimo darbai
Trečiadienį Japonijoje po galingo žemės drebėjimo, per kurį mažiausiai 73 žmonės žuvo ir dar dešimtys tūkstančių liko be elektros ir vandens, gelbėtojų darbui kliudė smarkios liūtys, užblokuoti keliai ir pakartotiniai smūgiai.
Visoje pagrindinės Honšiu salos Išikavos prefektūroje gaudė sirenos, skubiosios pagalbos automobiliams mėginant pravažiuoti akmenimis ir kritusiais medžiais užblokuotais keliais.
Nuo sausio 1 d. įvykusio 7,5 balo žemės drebėjimo labiausiai nukentėjo Noto pusiasalis, kuriame tokie uostamiesčiai, kaip Vadžima ir Suzu dabar primena karo zoną – gatves dengia purvas, matyti sugriuvę pastatai ir paskendę laivai.
„Nebegaliu ten sugrįžti. Ta vieta nebetinka gyventi“, – kalbėjo 75 m. Yoko Demura, po to, kai jos namas pavirto nuolaužų krūva, besiglaudžianti Nanao mieste esančioje prieglaudoje.
„Man dėl to liūdna, aš jos pasiilgsiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Regiono vyriausybė patvirtino, kad žuvo 73 žmonės, dar daugiau nei 400 žmonių sužeisti, tačiau baiminamasi, kad aukų skaičius dar didės.
Prieglaudose glaudžiasi daugiau nei 33 400 žmonių, sugriuvo mažiausiai 200 pastatų.
Vietos komunalinių paslaugų bendrovė pranešė, kad Išikavos prefektūroje be elektros vis dar yra apie 30 000 namų ūkių, daugiau nei 110 000 namų ūkių neturi vandens.
Regiono valdžios teigimu, į regioną pristatytas didelis maisto ir svarbiausių priemonių kiekis, tačiau jų pristatymas atskiroms bendruomenėms stringa dėl kelių būklės.
„Netekome visko, ko mums reikia, kad išgyventume“, – pasakojo 30 m. Yuko Okuda iš Suzu pakrantės Anamizu mieste esančio evakuacijos centro.
„Elektros, vandens ir dujų – visko. O dėl pakartotinių smūgių mūsų namas gali bet kuriuo metu sugriūti“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Nesmarkiai apgadintos branduolinės jėgainės
Galingas žemės drebėjimas, kurio galia Japonijos meteorologijos agentūros duomenimis siekė 7,6 balo, buvo vienas iš daugiau nei 400 smūgių, visą trečiadienio rytą krėtusių regioną.
Didžiausias smūgis Vadžimoje sukėlė daugiau nei 1,2 metro aukščio bangas, kitose vietovėse pranešta apie mažesnius cunamius.
Japonijoje kiekvienais metais įvyksta šimtai žemės drebėjimų, dauguma iš jų nepadaro jokios žalos, kadangi šalyje jau daugiau nei keturis dešimtmečius galioja griežtos statybų taisyklės.
Žemės drebėjimų Noto regione skaičius ir intensyvumas per pastaruosius penkerius metus vis didėjo.
Daugybę pakartotinių smūgių lėmė „sudėtinga“ po pusiasaliu slypinti sprūdžių sistema, naujienų agentūrai AFP paaiškino Yoshihiro Ito iš Kioto Universiteto katastrofų prevencijos tyrimų instituto.
Japonijoje vis dar prisimenamas siaubingas 2011 m. įvykęs 9,0 balų žemės drebėjimas, po kurio kilo cunamio banga, pražudžiusi ar pradanginusi maždaug 18 500 žmonių.
Be to, ji užpylė ir Fukušimos branduolinę jėgainę, sukeldama vieną iš didžiausių branduolinių katastrofų pasaulyje.
Po pirmadienį kilusio žemės drebėjimo ir pakartotinių smūgių buvo pranešta, kad Japonijos jūros pakrantėje esančios branduolinės jėgainės buvo nesmarkiai apgadintos – nutekėjo branduoliniam kurui aušinti naudojamas vanduo, vienos jėgainės dalyje dingo elektra.
Jėgainių operatoriai pranešė, kad nei aplinkai, nei pačioms jėgainėms joks pavojus negresia.
