Abu lyderiai susitiko pirmąkart nuo birželio.
Įtampa tarp abiejų šalių padidėjo, kai Kijevas paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matomi Rusijos kariai, sučiupti Ukrainos rytuose, kur vyriausybės pajėgos nuo balandžio kaunasi su prorusiškais separatistais.
V. Putinas perspėjo apie atsakomąsias priemones
Pirmiausia Rusijos prezidentas pareiškė, kad Maskva suinteresuota ne tik išsaugoti bendradarbiavimą su Ukraina, tačiau ir jį plėsti bei skatinti.
V. Putinas išreiškė abejonę, ar tai bus įmanoma tuo atveju, kai bus pradėta vykdyti Kijevo su ES pasirašyta sutartis. Tokiu atveju, anot prezidento, Maskvai teks imtis atsakomųjų priemonių.
„Toks formatas, kaip Muitų Sąjunga – Ukraina kartu su Eurazijos ekonomikos komisijos ir ES atstovais – suteikia puikią galimybę aptarti klausimus, susijusius su Ukrainos pasirašytos Asociacijos sutarties su ES pasekmėmis šalies bendradarbiavimo su Muitų Sąjungos valstybėmis kontekste“, - sakė V. Putinas.
Rusijos prezidentas pasisakė už bendradarbiavimo su Kijevu ekonomikos sferoje skatinimą, tačiau, anot V. Putino, svarbus klausimas, ar tai įmanoma, atsižvelgiant į Ukrainos ir ES pasirašytą sutartį.
„Mūsų nuomone, būtų naudinga ne tik išsaugoti, bet ir pastebimai skatinti bendradarbiavimą. Tačiau kyla klausimas, ar tai bus įmanoma tuo atveju, kai realiai ims veikti Ukrainos su ES pasirašyta Asociacijos sutartis“, - sakė prezidentas.
Jis taip pat sakė, kad Rusijos ekonomika gali patirti maždaug 100 mlrd. rublių (7,7 mlrd. litų) nuostolius, jeigu Europos prekės pasieks Rusijos rinką per Ukrainą, Kijevui pasirašius prekybos sutartį su Europos Sąjunga.
Jeigu taip atsitiktų, Maskva imtųsi atsakomųjų prekybos priemonių, perspėjo V.Putinas ir pareiškė, jog tai paveiks Baltarusiją ir Kazachstaną – Maskvos partneres Muitų sąjungoje.
Pasak V.Putino, Rusija gerbia bet kurios valstybės teisę pačiai pasirinkti savą politinio gyvenimo būdą, taip pat ir stojimą į sąjungas, bet tai neturėtų kenkti Rusijos interesams.
„Rusija gerbia ir gerbs suverenų bet kurios tautos, bet kurios šalies pasirinkimą kaip organizuoti savo politinį gyvenimą, organizuoti sąjungas – karines, ekonomines“, – sakė jis Minske per viršūnių „Muitų sąjunga – Ukraina“ susitikimą.
„Tikimės, kad tai vyks be žalos kitiems tarptautinio bendravimo nariams ir ne mūsų sąskaita“, – pridūrė V.Putinas.
P. Porošenka pareiškė laikąs derybas Minske su Rusijos prezidentu ir aukštaisiais ES pareigūnais svarbiomis ir lemsiančiomis Europos ateitį.
„Šiandien Minske, be jokių abejonių, sprendžiamas pasaulio likimas, Europos likimas. Būtent taip vertinu mūsų susitikimo potencialą. Privalome kartu rasti tikrai teisingą sprendimą, nuo kurio priklauso nei daug, nei mažai – taika kontinente. Norėčiau, kad po šiandieninio susitikimo priartėtume prie vieningo kelių svarbių dalykų supratimo. Pirmiausia tai pagarba visų šalių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat ir Ukrainos“, – patikino Ukrainos prezidentas P. Porošenka.
P. Porošenka pasirengęs aptarti įvairius taikaus situacijos sureguliavimo Donbaso regione variantus.
„Taikūs žmonės jau atlaikė konfrontacijos, represijų ir izoliacijos etapus, turėjo progą įsitikinti, kad tai kelias, vedantis į niekur. Ateitis – pagarba tarptautinės teisės normoms, geranoriškas prisiimtų įsipareigojimų vykdymas ir abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo vystymas.
Puikiai suprantu, kad visi į šią situaciją įvelti žaidėjai norėtų ją išspręsti garbingai. Esu pasirengęs svarstyti įvairius variantus, padėsiančius užtikrinti tokią krizės sprendimo strategiją, strategiją už taikią Ukrainos ateitį, už taikią visos Europos ateitį“, – pareiškė P. Porošenka.
Siūlo steigti stebėtojų grupę
P. Porošenka pasiūlė steigti stebėtojų grupę, analizuosiančią Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutarties neigiamą poveikį Muitų sąjungai.
„Šiandien galime susitarti dėl stebėtojų grupės, galinčios analizuoti realius, o ne hipotetinius nuostolius, – sakė P. Porošenka. – Jau po to, kai šie nuostoliai bus užfiksuoti, kalbėsimės apie galimų kompensacijų ar apsaugos mechanizmus“.
Taip pat Ukrainos prezidentas kalbėjo apie galimybes pradėti dialogą dėl galimo perėjimo prie naujos sistemos, kuri leistų pripažinti tiek ES, tiek ir Muitų sąjungos sertifikatus, laboratorijų tyrimus bei bendrai spręsti fitosanitarines problemas.
Prezidento vertinimais, Ukrainos prekybos apyvarta su Muitų sąjunga smuko 30-čia procentų. „Tai nepalanku tiek Ukrainai, tiek ir mūsų partneriams iš Muitų sąjungos, – nurodė Ukrainos vadovas. – Jokiais būdais šiandien negalime leisti ir toliau blogėti prekybos sąlygoms“.
P. Porošenka pabrėžė, kad „šiuo metu Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) teisinės bazės adaptacija naujomis sąlygomis, pavyzdžiui, pasirašant tokius naujus susitarimus kaip netarifinių prekybos barjerų naikinimas, tampa svarbiausiu prioritetu“.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad antradienį Minske prasidedančios aukšto lygio derybos dėl Ukrainos krizės neturėtų atnešti didesnio persilaužimo, tačiau turėtų padėti pradėti taikos procesą.
„Greičiausiai sunku šiandien tikėtis kokio nors didžiulio persilaužimo, bet mes turėtumėme pradėti judėti taikos link“, – sakė A.Lukašenka susitikime su Europos Sąjungos diplomatijos vadove Catherine Ashton, prieš prasidedant pagrindinėms deryboms.
Atvyko į Minską
Rusijos ir Ukrainos prezidentai antradienį atvyko į Minską, kur, kaip tikimasi, surengs svarbias derybas, nors mažai tikimasi proveržio konflikte tarp Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų.
Antradienį apie 12.20 val. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka atvyko į Baltarusijos sostinę Minską.
P. Porošenka pirmiausia susitiko su ES užsienio politikos vadove Catherine Ashton, vėliau – su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka.
Apie 14.20 val. Rusijos naujienų agentūra „Ria Novosti“ pranešė, kad V. Putinas taip pat atvyko į Minską. Kada ir ar apskritai P. Porošenka susitiks su V. Putinu, kol kas neskelbiama.
Į Baltarusijos sostinę susitikimui su Ukrainos ir Muitų sąjungos šalių vadovais atvyko ir Europos Sąjungos (ES) vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Catherine Ashton.
Kartu su C. Ashton atvyko ir ES prekybos reikalų komisaras Karelis De Guchtas, taip pat ES Energetikos reikalų komisaras Guntheris Oettingeris.
Ukrainos prezidentas: parlamento paleidimas nesutrukdys ratifikuoti sutarties su ES
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka užtikrino, kad Aukščiausiosios Rados paleidimas nesutrukdys rugsėjį ratifikuoti asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga (ES), skelbia "Ukrinform".
Anot Ukrainos prezidento spaudos tarnybos, šį pažadą P. Porošenka davė susitikęs su ES užsienio reikalų įgaliotine Catherine Ashton.
"Mūsų integracija į ES yra mūsų civilizuotas pasirinkimas, kuris jokiu būdu nėra prieš ką nors nukreiptas. Priešingai, susitarimas turės teigiamų pasekmių santykiams su visais mūsų kaimynais, visų pirma - ekonominėje sferoje. Norime, kad tarptautiniai partneriai sveikintų mūsų sprendimą", - teigė P. Porošenka.
Ukrainos vadovas pridūrė, kad susitarimas lieka nekeičiamas ir jo įgyvendinimas atneš realias reformas šaliai.
"Labai svarbu, kad mūsų kaimynai suprastų, jog Ukrainos ir ES susitarimas jiems neatneša nuostolių. Esame suinteresuoti abiem pusėms naudingais ekonominiais santykiais su visais mūsų kaimynais ir partneriais", - prezidento žodžius cituoja jo spaudos tarnyba.
A. Lukašenka: Baltarusija suinteresuota normalizuoti padėtį Ukrainoje
Pasitikdamas svečią A. Lukašenka pabrėžė, kad P. Porošenka ne kartą lankėsi Baltarusijoje dar nebūdamas prezidentas.
„Jus jau išrinkus prezidentu trumpai kalbėjomės, tiesa, šis pokalbis buvo labai svarbus. Pabrėšiu tai ir šiandien, nes apie mūsų susitikimą kalbama labai daug ir teigiama, kad kažkas pasidarė sau reklamos kampaniją“, - sakė Baltarusijos prezidentas.
„Siūlymas susitikti buvo Jūsų - siūlėte pokalbį be jokio triukšmo ar chaoso: priimti reikalingiems sprendimams pasirašius Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutartį, išsiaiškinti situaciją, tuo metu susidariusią ekonomikoje. Štai ir visa „reklamos kampanija“. Juk tai buvo Ukrainos prezidento siūlymas, kurį prašėte perduoti savo kolegoms. Aš tai ir padariau. Atlikau viską, kad jiems persakyčiau Jūsų požiūrį ir štai - tinkama reakcija iš Muitų sąjungos narių pusės“, - teigė A. Lukašenka.
„Pastarosiomis dienomis ne kartą apie tai kalbėjomės telefonu: jeigu ne Jūsų valia - šiandien šio susitikimo nebūtų. Tai rodo, kad Ukraina itin suinteresuota siekti savo teritorijoje, Europos centre, normalios situacijos - Baltarusija dar labiau tuo suinteresuota. Jūs mūsų poziciją žinote“, - dar kartą pabrėžė jis.
Į Minską atvykęs Ukrainos prezidentas P. Porošenka tikisi, kad daugiašalis susitikimas ves prie Donbaso konflikto nutraukimo ir taikos.
„Nuoširdžiai tikiuosi, kad susitikimas baigsis taika, ir mes sugebėsime pasiekti susitarimą, kuris atneš taiką Ukrainos žemei, – susitikimo metu su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka kalbėjo P. Porošenka. – Pirmą kartą pavyko surengti unikalų diskusijų formatą“.
Skirtingos pozicijos
BBC korespondento Minske Olego Boldyrevo teigimu, Kijevo ir Maskvos pozicijos dėl konflikto Rytų Ukrainoje kardinaliai skiriasi. Rusija reikalauja besąlyginių paliaubų ir dialogo užmezgimo su sukilėliais, tuo tarpu Kijevo vyriausybės pareigūnai Kremlių ragina nutraukti paramos tiekimą Donbaso separatistams ir įtikinti juos sudėti ginklus.
Ar Minsko susitikimo metu atskirai bendraus P. Porošenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kol kas neaišku.
Tuo metu BBC praneša, kas Ukrainos vadovo ir V. Putino susitikimas įvyks didėjant įtampai tarp Kijevo ir Maskvos dėl Ukrainos karinės kampanijos prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose.
Antradienį dviejų lyderių, kurie paskutinį kartą buvo susitikę birželį, pokalbiai vyks po to, kai P. Porošenka paleido parlamentą ir paskelbė naujų rinkimų datą – spalio 26-ąją.
Kreipimesi per televiziją P. Porošenka sakė, kad daug dabartinių deputatų yra buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus rėmėjai ir pareiškė, kad dauguma ukrainiečių nori naujo parlamento.
Viršūnių susitikime Minske taip pat dalyvaus aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.
Ukrainos saugumo tarnyba pranešė pirmadienį, kad šalies ginkluotosios pajėgos už maždaug 50 kilometrų į pietryčius nuo sukilėlių kontroliuojamo Donecko miesto sulaikė dešimt Rusijos karių.
„Rusijos kariai buvo sulaikyti su asmeniniais dokumentais ir ginklais, – rašoma pranešime. – Tyrėjai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl neteisėto Rusijos piliečių sienos kirtimo“.
Rusija neigia remianti sukilėlius.
Mėnesius trunkantys mūšiai tarp ukrainiečių karių ir separatistų Donecko ir Luhansko regionuose pareikalavo daugiau nei 2 tūkst. žmonių gyvybių.
