Apie tokį prezidento sprendimą pirmasis paskelbė prezidento atstovas spaudai Sviatoslavas Cegolko. Vėliau sulaukta ir oficialaus P. Porošenkos kreipimosi į tautą. 

„Dauguma šių deputatų priėmė diktatoriškus įstatymus, kurie kainavo gyvybes Dangaus šimtinėms. Už tai reikia atsakyti“, – savo socialinio tinklo paskyroje „Twitter“, cituodamas prezidentą, rašė S. Cegolko.

Savo kreipimęsi į tautą pirmadienio vakarą P. Porošenka teigė, jog pirmalaikiai rinkimai įvyks šių metų spalio 26 d., o jo sprendimą imtis pokyčių parlamente paskatino piliečių lūkesčiai. 

„Brangūs tėvynainiai! Aš nusprendžiau anksčiau laiko nutraukti septintojo šaukimo Aukščiausiosios Rados įgaliojimus. Naujo parlamento rinkimai įvyks 2014 metų spalio 26-ąją. Šį sprendimą priėmiau griežtai laikydamasis Ukrainos konstitucijos 90 straipsnio. Turėdamas mintyje daugumos Ukrainos piliečių lūkesčius ir savo pažadą, kurį daviau balotiruodamasis į prezidento postą“, - rašoma prezidento išplatintame laiške tautai.

„Priminsiu, koalicija iširo liepos 24-ąją. Nauja per mėnesį, kaip tai numatyta Pagrindiniame įstatyme, nesudaryta. Tokiu atveju Konstitucija prezidentui suteikia teisę paleisti Aukščiausiąją Radą. Šia teise aš ir pasinaudojau. Todėl, kad tai vienintelis teisingas ir atsakingas sprendimas. Visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad 80 procentų piliečių remia neeilinių rinkimų būtinumą. Galų gale, tai buvo vienas pagrindinių Orumo revoliucijos reikalavimų“,- teigė P. Porošenka.

P. Porošenka: pirmalaikiai rinkimai – mano taikos plano dalis

Pirmadienio vakarą kreipdamasis į tautą prezidentas P. Porošenka pabrėžė, jog šalį skaldo ne vien konfliktas Rytuose, bet ir įsisenėjusios valdymo ydos bei tai, jog dabartiniai valdžios atstovai, rinkti dar 2012 m., prarado autoritetą tautos akyse. Pirmalaikiai rinkimai, kuriuose konflikto krečiamas Donbaso regionas išsirinktų legitimią valdžią, pasak prezidento, yra jo taikos plano dalis.

„Juk mūsų priešai ne tik diversantai, teroristai ir samdiniai, kurie atėjo iš anapus Ukrainos-Rusijos sienos. Nemažesnę žalą, nei gradai ir bukai, daro korupcija, bedarbystė, skurdas. Ir mes turime nugalėti visuose šiuose frontuose iškart. Aš vertinu pergalę Donbase ir demokratinių reformų pergalę Aukščiausioje Radoje kaip susijusius procesus. Neeiliniai parlamento rinkimai – mano taikos plano dalis. Pagrindinis jo elementas – politinis dialogas su Donbasu. Su kuo, atleiskite, kalbėti? Su neteisėtomis ginkluotomis formuotėmis bendrauti galima tik jėgos pagalba, kol jie nesudėjo ginklų. O dauguma tų, kuriuos rinkėjai išrinko 2012-ųjų parlamento rinkimuose, prarado autoritetą ir įtaką žmonėms. Dauguma iš jų neatvažiuoja į savo rinkimines apygardas. Nesilanko ligoninėse, neužsiima persikelėliais. Nepadeda atstatinėti teroristų sugriautų miestų. Žmonės jų nemato, o kai kurių ir matyti nenori! Todėl tie, kuriuos po dviejų mėnesių Donbasas išrinks savo deputatais, gaus pasitikėjimo mandatą ir teisę atstovauti regioną bendraujant su centrine valdžia“, - akcentavo Ukrainos prezidentas. 

Paleisti parlamentą ragino tauta

Informacija, jog prezidentas gali imtis tokių veiksmų pasirodė jau ketvirtadienį. Tądien tai „Laisvajam Europos radijui“ pranešė prezidento patarėjas Olehas Medvedevas.

„Tomis dienomis baigiasi 30-ties parų laikotarpis, skirtas naujos valdančiosios koalicijos suformavimui ir Ukrainos prezidentas turi teisinį pagrindą paleisti parlamentą“, - teigė O. Medvevedas.

Pareigūnas pridūrė, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas esminių politinių, ekonominių ir socialinių reformų paketas. Kitą mėnesį taip pat bus ratifikuotas birželį pasirašytas asociacijos susitarimas su Europos Sąjunga (ES).

Prezidento spaudos tarnyba ketvirtadienį nurodė, kad P.Porošenka parlamento paleidimo klausimą ėmė svarstyti dėl visuomenėje vyraujančios nuomonės. 

„Savo sprendimais aš vadovausiuosi Ukrainos liaudies siekiais, o ji reikalauja perkrovimo, reikalauja liustracijos“, – pabrėžė prezidentas.

Pažymėjęs, kad, naujausiais duomenimis, liaudis daugiau kaip 80 procentų palaiko naujų rinkimų į Aukščiausiąją Radą idėją, P.Porošenka pabrėžė esąs pasirengęs palaikyti tokį liaudies pasirinkimą.

„Mes vykdome tai, ko nori liaudis“, – pasakė jis.

Liepos 24 dieną Aukščiausios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas parlamento posėdyje oficialiai paskelbė, kad nutraukia savo egzistavimą valdančioji deputatų frakcijų koalicija „Europinis pasirinkimas“.

Ukrainos "Europos pasirinkimo" parlamentinė koalicija subyrėjo liepos 24 dieną, kada iš jos pasitraukė "Udar" ir "Svoboda" partijų deputatai. Netrukus apie savo atsistatydinimą pareiškė ir premjeras Arsenijus Jaceniukas. P. Porošenkai pareikalavus, Aukščiausioji Rada liepos 31 d. pareiškė pasitikėjimą A. Jaceniuku ir jo komanda.

Siunčia žinią V. Putinui

Pranešimui apie parlamento paleidimą pasirinktas laikas akivaizdžiai siunčia žinią V.Putinui ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnams, kurie taip pat dalyvaus Minske vyksiančiame susitikime, jog Ukraina normalizuoja padėtį ir kuria demokratines struktūras po V.Janukovyčiaus valdymo metų.

Tačiau Kijevui užsirūstinus dėl pirmadienį skelbtų pranešimų, kad Rusijos šarvuotoji technika veržiasi per sieną, galbūt Maskvai siekiant atidaryti naują frontą separatistiniame kare, tikimybė, jog Minske bus pasiektas koks nors proveržis atrodo menka.

Donecko ir Luhansko srityse įsitvirtinę prorusiški separatistai paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir sakė sieksiantys prisijungti prie Rusijos.

P.Porošenka pabrėžė, kad būtina išrinkti naujus atstovus karo krečiamuose Ukrainos rytuose, kad tam regionui būtų atstovaujama naujoje vyriausybėje.

Vis dėlto kol kas neaišku, kaip rinkimai per tokį trumpą laiką gali būti organizuoti Donecke ir Luhanske, kur šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o sukilėlių ir vyriausybės pajėgos kasdien bombarduoja vienos kitas.

Per pastarąjį mėnesį Ukrainos vyriausybės iškovojo nemažai pergalių prieš separatistus rytiniame regione, susigrąžindamos kontrolę keliuose miestuose, kurie buvo valdomis separatistų nuo balandžio, kai prasidėjo pirmieji susirėmimai.

Tačiau ta pažanga brangiai kainavo: kaip pranešama, šis konfliktas jau pareikalavo per 2 tūkst. civilių ir mažiausiai 726 Ukrainos karių gyvybių.

P. Porošenka kalbėjosi su A. Merkel

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pokalbio telefonu metu su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarė Aukščiausiosios Rados paleidimą ir Minske netrukus įvyksiantį viršūnių susitikimą, antradienį rašoma Ukrainos prezidento tinklalapyje, kuriuo remiasi "RIA Novosti".

"Lyderiai aptarė (Ukrainos) prezidento sprendimą paleisti Aukščiausiąją Radą. Šalys nusprendė, kad tai vienas žingsnis į priekį siekiant patenkinti ukrainiečių visuomenės viltis ir sustiprinti Ukrainos demokratines institucijas", - rašoma pranešime.

Kaip pranešama, P. Porošenka ir A. Merkel apsikeitė nuomonėmis apie artėjantį Rusijos, Ukrainos, Europos Sąjungos (ES) ir Muitų sąjungos pareigūnų susitikimą, numatytą Minske rugpjūčio 27 dieną. Tikimasi, kad pareigūnai diskutuos apie politinius ir ekonominius klausimus, įskaitant Ukrainos integraciją į ES ir padėties stabilizavimą Rytų Ukrainoje.

Kiek anksčiau pirmadienį P. Porošenka paskelbė paleidžiantis parlamentą, o nauji rinkimai numatyti spalio 26-ąją. Apie tai pranešta praėjus galutiniam 30 dienų terminui, kada Aukščiausioji Rada turėjo sudaryti naują koaliciją.