Memorialas sudarytas iš plytų labirinto, kurio viršuje uždėtos veidrodinio nerūdijančio plieno plokštės, sudarančios hebrajiško žodžio, reiškiančio „atminimui“, raides, o ant kiekvienos plytos užrašytas aukos vardas, gimimo data ir amžius, kurio sulaukęs žmogus mirė.
„Tai buvo jaudinamas momentas. Aš ką tik mačiau vienos iš savo draugių vardą", – AFP sakė išgyvenusi Holokaustą Jacqueline Ruud.
„Namuose vis dar turiu jos nuotrauką“, – sakė ji ir pridūrė, kad pažinojo ir žymiausią šalies Holokausto auką – dienoraščio rašytoją Aną Frank.
„Šis memorialas verčia mus suvokti savo atsakomybę, – sekmadienį vykusioje ceremonijoje, kurioje dalyvavo ir Nyderlandų karalius, sakė laikinasis ministras pirmininkas Markas Rutte. – Atsakomybę už tai, kad galbūt buvo galima padaryti daugiau, karo metu gelbstint žmones... atsakomybę už nedidelio skaičiaus žmonių, sugrįžusių iš karo pragaro, šaltą sutikimą“.
„Tai tamsus mūsų šalies istorijos puslapis“, – sakė jis.
Daug Nyderlandų piliečių, taip pat ir dirbę policijoje, ir geležinkeliuose, aktyviai bendradarbiavo su vokiečių okupantais, kad surinktų žydus ir išsiųstų juos į koncentracijos stovyklas.
Daugiau nei du trečdaliai iš 140 tūkst. šalies žydų buvo nužudyti kartu su 220 sinčių ir romų, kurių vardai taip pat įrašyti memoriale.
2020 metų sausį M. Rutte Nyderlandų vyriausybės vardu pirmą kartą atsiprašė už žydų persekiojimą Antrojo pasaulinio karo metais.
„(Memorialas) reiškia būtent tai, ką ir turi reikšti. Jis prikelia iš užmaršties visus šiuos žmones, kurių gyvybės buvo atimtos“, – per memorialo atidarymą sakė Nyderlandų Aušvico komiteto pirmininkas Jacquesas Grishaveris.
„Nuo šiol tai bus atminimas, kuris niekada nebus ištrintas. Kaip priekaištas tiems, kurie leido, kad visa tai įvyktų. Ir kaip įspėjimas visiems laikams“, – kalbėjo jis.
Naująjį memorialą suprojektavo architektas Danielis Libeskindas, kurio tėvas pats išgyveno Holokaustą. Jis taip pat yra Žydų muziejaus Berlyne ir Pasaulio prekybos centro teritorijos Niujorke pertvarkymo architektas.
Monumento statyba ne vienerius metus buvo ginčų objektas. Gyventojai skundėsi, kad memorialas yra „per didelis“, ir apskundė projektavimo leidimą, tačiau Amsterdamo teismas priėmė savivaldybei palankų sprendimą.
