Jam pritarė generalinis prokuroras Jurijus Čaika. Tėvynės gynėjo dienos proga jis pareiškė, kad „tie, kurie neigia Sovietų Sąjungos pergalę šiame kare, mažų mažiausiai pažeidžia dorovę ir moralę, o, esant tam tikroms sąlygoms, už tokius dalykus gali būti pritaikyta ir baudžiamoji atsakomybė“. Į šią retoriką atsiliepė Rusijos visuomenės rūmų komisijos vadovas Anatolijus Kučerenia. Jis pareiškęs, kad jo vadovaujama teisėsaugos organų kontrolės ir teisės sistemos reformų įstaiga pasirengusi dalyvauti rengiant dokumentą apie SSRS dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare ir numatant atsakomybę už pergalės prieš fašizmą neigimą.
O ši isterija nusirito tarsi sniego gniužulas po prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasisakymo iškilmingame susirinkime šios dienos proga. Kaip pranešė agentūra „Infox“, jis priminė, kad kitais metais bus minimos 65-tosios Pergalės prieš fašizmą metinės, tad jau dabar reikia ne tik pasirūpinti karo veteranais, bet ir duoti atkirtį visokiems iškraipymams dėl indėlio pergalingai užbaigus šį karą. Kitą dieną po šventės prezidentas jau sukonkretino savo kritikos objektą. Atsakydamas į klausimą dėl 2006 m. pavasarį per riaušes Taline žuvusio Dmitrijaus Ganino, Rusijos vadovas pagrasino, kad „nacizmo pateisinimui ir didvyrių išvaduotojų šmeižtui bus duotas deramas atkirtis“.
Ministras S. Šoigu savo ruožtu paaiškino numatomas baudžiamąsias priemones. Susitikęs su veteranais muziejuje „Stalingrado mūšis“ jis patikslino, kad „kai kurių šalių prezidentai negalės nebaudžiami atvykti į mūsų šalį, o miestų merai, prieš nuversdami paminklus, turės gerai apie tai pagalvoti“. Jau kalbėdamas apie Rusijos valdininkus, Dūmos komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Gruzdevas patikslino, kad „tie, kurie abejoja ar neigia pergalę, pasibaigus įgaliojimams, bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“. Kitaip sakant, drįsai garsiai suabejoti didvyriškos Tarybinės armijos vaidmeniu per karą ir sėdėjęs ant valdiškos kėdės, sėsi ant kietų kalėjimo gultų.
Interneto svetainės „Grani.ru“ apžvalgininkas ironizuodamas stebisi, kad Rusijoje dar yra niekdarių, kurie drįsta neigti sovietų vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. Jis rašo, kad niekada nėra skaitęs ar girdėjęs, esą Sovietų Sąjunga pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą. Tiesa, istorikas Viktoras Surkovas kadaise su ironija pareiškė, kad Josifas Stalinas, norėjęs apžioti visą Europą, pralaimėjo, nes jį aplenkė karo sąjungininkai.
Ne paslaptis ir tai, kad prieš kelerius metus žinomas žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas savo dokumentiniame filme atskleidė J. Stalino ir Adolfo Hitlerio sąmokslą karo išvakarėse. Turėti galvoje net ne Molotovo–Ribbentropo paktas ir slaptieji Europos pasidalijimo protokolai, o J. Stalino parama nacių kariuomenei prieš pat 1941 m. Tai, kad A. Hitleris savo partnerį apgavo ir ši apgavystė milijonams žmonių baigėsi tragiškai, perša pagrįstą išvadą, kad Sovietų Sąjunga galėjo patirtį skaudų galutinį pralaimėjimą. Jeigu dabar Kremliuje tokios interpretacijos bus laikomos pergalės neigimu, Rusijos teismai uždus nuo nesibaigiančių bylų, o kalėjimai – nuo kritiškai istoriją vertinančių piliečių.
Rusijos valdžios elito nusiteikimas persekioti net kitų šalių vadovus apskritai ne tiek teisiškai rimtas, kiek juokingas. Talino meras nusprendė paminklą kariams išvaduotojams perkelti į kapines. 2005 m. Lietuvos vadovas nenuvyko į jubiliejines pergalės iškilmes Maskvoje. Lenkai Antrąjį pasaulinį karą vertina pagal tragedijos Katynėje mastelį. Baltijos šalių žmonės išgyveno tris okupacijas – sovietų, nacių ir vėl sovietų. Tad kaip sovietų pergalę šis vadinamas artimasis užsienis gali vertinti kitaip? Vis dėlto tikrai neteko girdėti, kad viešai būtų neigiamas sovietų pergalės šiame kare faktas ar niekinamas žuvusiųjų jame atminimas.
Tokie Maskvos sumanymai slepia kitką. Apžvalgininkai teigia, kad Kremliaus pastangos stiprinti visuomenės kontrolę rodo ne tik blogą padėtį žmogaus teisių srityje, bet ir Rusijos valdžios baimę ir jos silpnumą stiprėjant nepasitenkinimui tarp žmonių. Galų gale klausimą galima formuluoti ir priešingai: galbūt prezidentas, ministras ir prokuroras, matydami beviltiškai krizės sekinamą valstybės iždą, patys suabejoja, ar iš tiesų daugiau kaip prieš šešis dešimtmečius tarybinė liaudis pasiekė pergalę.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.