Išpuolių Norvegijoje aukų skaičius auga. Gelbėtojai tebeieško dingusiųjų be žinios tiek saloje, tiek sostinėje, tad tikėtina, kad žuvusiųjų skaičius dar didės. Policija pranešė, kad suradus dingusių be žinios saloje kūnus aukų skaičius gali išaugti bent iki 98. Nelaimės mastas dar išaugs, kai bus žinoma, kiek žuvo asmenų per sprogimą. Kol kas po sprogimo paskelbtas 7 žuvusių skaičius didės, nes Osle gelbėtojai randa išdarkytų kūnų atskiras dalis, kai kurie pastatai yra pavojingos būklės, tad dar neapžiūrėti, o ten taip pat gali būti lavonų.
Šaudė pusantros valandos
Spaudos konferencijoje policijos vadovas Sveinungas Sponheimas sakė, kad saloje šaudymas truko apie 90 min. - pusantros valandos. Apie 45 min. šaulys šaudė nekliudomas policijos, o atvykusioms pajėgoms prireikė dar 45 min. jį sučiupti ir nutraukti siaubingą žudymo akciją.
Gedinčioje ir susitelkusioje šalyje visgi pasigirdo ir nusivylimo teisėtvarka gaidų. Per spaudos konferenciją policijos atstovas buvo kvočiamas, kodėl policijos ir kitos kovotojų prieš nusikalstamumą pajėgos pasirodė ganėtinai vėlai saloje. Žudikas galėjo netrukdomas pakankamai ilgai vaikytis ir šaudyti į aukas.
Policijos pareigūnas aiškiai neatsakė, tik svarstė, kad po išpuolio Osle nebuvo lengva greitai nusiųsti pajėgas į salą.
Augant žudynių aukų skaičiui Norvegijoje, žmonės gedi. Kartojama, kad tokia tragedija šalį ištiko pirmą kartą po Antrojo Pasaulinio karo. Pabrėžiama, kad mažoje valstybėje šios nelaimės skausmą daug kas pajus tiesiogiai arba iš gana arti, nes į Norvegijos Darbo partijos jaunimo renginį susirinko šimtai jaunuolių iš visos šalies.
Pranešama, kad policijos pareigūnai saloje aptiko automobilį su sprogmenimis, taip pat tebeieškoma daugiau sprogmenų sostinėje Osle. Policija ragina vengti kelionių ir neiti į miesto centrą.
Žudikas - radikalus dešinysis
Saloje sulaikymo metu buvo nesunkiai sužeistas 32 metų įtariamasis Andersas Behringas Breivikas. Po kurio laiko jis pripažino savo kaltę, o pavadino savo poelgį "siaubingu, tačiau reikalingu" ir pareiškė viską paaiškinsiąs per teismo posėdį pirmadienį.
Norvegas socialiniuose tinklapiuose neslepia ekstremistinių antimusulmoniškų pažiūrų. Pasak pareigūnų, jis save laikė „grynu“ norvegu ir krikščionių fundamentalistu. Policijai iki šiol jis nebuvo žinomas.
Vis daugėja informacijos, kad žudiko Anderso Behringo Breiviko išpuolio motyvai gali būti susiję su radikalių neonacių rengiamais išpuoliais.
Dailymail.co.uk praneša, kad jis buvo narys švedų nacistų forumo, kuriame buvo raginama atakuoti valdžios institucijas.
Švedų tinklalapis „Expo“ praneša, kad žudikas priklausė 22 tūkst. narių vienijančiai ir į politinį terorizmą orientuotai organizacijai „Nordisk“.
"Youtube" svetainėje taip pat buvo aptiktas propagandinis 12 minučių trukmės antimusulmoniškas vaizdo įrašas, pavadintas "Knights Templar 2083", kurio pabaigoje patalpintas A. B. Breivikas, dėvintis naro kostiumą ir laikantis nutaikytą automatinį ginklą, praneša BBC.
Įtariamasis, anot policijos, bendradarbiauja su pareigūnais ir duoda parodymus. Norvegijos žiniasklaidoje išplatintos ir neryškios nuotraukos, kuriose, matomas žudikas.
Gali būti antras šaulys
Šeštadienį buvo apklausti gyvi likę Utoeya saloje žudynes matę stovyklautojai, kurie pareiškė, kad A. B. Breikikas šaudė ne vienas.
Liudytojai nurodė, kad antras šaulys buvo be policininko uniformos, maždaug 180 cm ūgio, tamsių plaukų.
„Jis dešinėje rankoje laikė pistoletą, o ant nugaros – šautuvą“, – sakė liudytojai.
„Girdėjome liudytojų pasakojimus, kad turėtų būti dar vienas asmuo, tačiau mes dar aiškinamės, ar jis iš tikrųjų yra“, - sakė Oslo policijos vadovas Einars As.
Pribloškė žudiko požiūris: vienas tikintis žmogus prilygsta jėgai 100 tūkst. žmonių
Taip pat socialiniuose tinklalapiuose, kuriuose lankėsi A. B. Breivikas, rasta informacijos, kad jam labiausiai patiko Franco Kafkos „Procesas“, George Orwello „1984”. Be to, esą jis dievino serialą „Dexteris“, kuriame policijos ekspertas žudo teisingumo išvengusius nusikaltėlius.
Policija pranešė, kad suimtas asmuo A. B. Breivikas yra nesusijęs su radikalių islamistų arba kokia nors tarptautine teroristų organizacija. Norvegijos žiniasklaida paviešino ir jo nuotrauką. Be to, A. B. Breivikas turi savo puslapį ir socialiniame tinklalapyje „Facebook“, kurį užplūdo pasipiktinę norvegai.
Pasak Norvegijos pareigūnų, žudikas su savimi turėjo pistoletą, automatinį ginklą ir šratinį šautuvą.
Papildyta 13.57. Aiškėja, kad A. B. Breivikas neseniai buvo nusipirkęs net šešias tonas trąšų, kurias galėjo panaudoti sprogmenų gamybai. Pasak policijos, teoristai trąšas maišo su dyzelinu. Tiesa, norvegas niekam įtarimo nesukėlė, nes jis vadovavo daržovių auginimo kompanijai.
Papildyta 14.31.Šeštadienį Norvegijos policija sulaikė vieną peiliu ginkluotą vyrą, kuris Sundvoldeno mieste atėjo į premjero Jenso Stoltenbergo susitikimą su žudynių Utoeya saloje aukų artimaisiais ir išgyvenusiais tragedijos liudytojais. Tiesa, kol kas neaišku, ar sulaikytasis yra susijęs su penktadienį visą pasaulį sukrėtusiais išpuoliais. Neatmetama galimybė, kad jis peilį turėjo savigynai, nes po išpuolių nesijautė saugus.
Buvo apsirengęs policininko uniformą
Stovykloje, kurioje nušauta mažiausiai 84 jaunuolių, buvo daugiau nei 600 žmonių, susirinkusių į Darbo partijos sąskrydį.
BBC praneša, kad jaunuoliai bandė gelbėtis nuo žudiko plaukdami iš salos, tačiau atstumas iki kranto yra tolimas, tuo tarpu policininko uniforma apsirengęs žudikas ėjo ir šaudė į visus, kas tik jam pasirodydavo priešaky.
„Jis šaudė maždaug pusvalandį, kol atvyko policija“, - pasakojo išgyvenę liudytojai. Jie prisiminė, kad pamatę policininką apsidžiaugė, jog į pagalbą atėjo pareigūnai, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai - šaltakraujis žudikas, ausis užsikimšęs ausų kamštukais.
„Jis sakė: „Norėčiau visus surinkti“ ir tada pradėjo šaudyti, - kalbėjo viena mergina. - Visi bėgo kur tik galėjo, kiti bandė išsigelbėti šokdami į vandenį, bet jis šaudė ir į plaukiančius žmones“, - Norvegijos žiniasklaida cituoja liudytojų pasakojimus.
Taip pat skaitykite: Išgyvenę liudytojai pasakoja apie patirtas siaubo kupinas akimirkas
Norvegijos premjeras: tai - košmaras
Naktį iš penktadienio į šeštadienį į Norvegijos gyventojus per televiziją kreipęsis Norvegijos premjeras J. Stoltenblergas sakė, kad Norvegija nusprendė atkurti sienų kontrolę Šengeno zonos šalyse.
Birželio pabaigoje vykusiame ES viršūnių susitikime buvo nuspręsta, kad sienų kontrolės atkūrimas Šengeno erdvėje gali išimtiniais atvejais.
„Mes dabar susiduriame su nacionaline tragedija – kiekvieno žmogaus gyvenime yra žmogus, ir kiekvienas žmogus turi motiną, tėvą, giminaičius ir draugus“, – šeštadienio rytą spaudos konferencijoje kalbėjo Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas.
Jis tikino, kad šeštadienį žada susitikti su tragedijos aukų artimaisiais bei sužeistaisiais.
„Tai – košmaras“, – premjeras pažymėjo, kad saloje, kurioje įvyko tragedija, jis lankosi kasmet nuo 1994-ųjų. Pasak jo, jaunimo rojaus sala per kelias valandas virto pragaru.
Viena DELFI skaitytoja parašė, kad jos viena draugė buvo stovykloje įvykio metu: "Iš karto po įvykio ji pranešė, jog slėpėsi duše, kol ginkluotas asmuo ieškojo vaikų. Dar keletas pažįstamų slėpėsi krūmuose, kiti plaukė į krantą."
Lietuva reiškia užuojautą Norvegijos žmonėms
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį pareiškė užuojautą Norvegijos Karaliui Haraldui V dėl daugybę žmonių gyvybių nusinešusio teroro proveržio šioje šalyje.
„Savo ir Lietuvos žmonių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą Jums, aukų artimiesiems ir visai norvegų tautai. Šią sunkią Jūsų šaliai valandą Norvegijos žmonėms linkiu stiprybės ir susitelkimo“, - rašoma prezidentės užuojautos laiške.
Užuojautą Norvegijai šeštadienį pareiškė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Savo ir Seimo – visų Lietuvos žmonių atstovybės – vardu reiškiu gilią užuojautą visai norvegų tautai ir Jums asmeniškai. Tikiu, kad šią tragediją norvegų tauta išgyvens susitelkusi ir vieninga. Visa Lietuva yra kartu su Norvegija šia sunkią Jūsų šaliai akimirką”, – rašoma I. Degutienės laiške Norvegijos Parlamento pirmininkui Dagui Terje Andersenui.
„Esu sukrėstas įvykių Norvegijoje. Lietuvos Vyriausybės vardu reiškiu užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir visai norvegų tautai. Dabar aiškėja vis daugiau šių siaubingų išpuolių detalių. Įdėmiai sekame įvykius ir esame pasirengę padėti, kuo galėsime. Prašome ir lietuvių, gyvenančių Norvegijoje, perduoti šiuos mūsų užuojautos ir paramos žodžius,“ – užuojautą pareiškė ir premjeras Andrius Kubilius.
Penktadienio popietę įvykdytos atakos tapo kruviniausiu išpuoliu Vakarų Europoje nuo 2004 metais įvykdytų traukinių sprogdinimų Madride.