Alko kaimelyje, kur gruodžio 30 dieną nuošliauža palaidojo kelis namus, vis dar nerasti trys žmonės, tarp jų ir lietuvė.
Septyni žmonės žuvo.
„Paieškos įžengė į naują etapą, dabar policija daugiausia laiko skiria kurdama planą, kaip jos vyks toliau“, - teigia policijos pranešime.
Antradienį prieš pat vidurdienį nauja menkesnė nuošliauža privertė gelbėtojus apleisti incidento vietą ir laukti naujų geologų instrukcijų.
Gelbėtojai iki šiol tęsė dingusiųjų paiešką po gruodžio 30 dienos paryčiais įvykusios tragedijos maždaug už 25 km į šiaurės rytus nuo Oslo esančiame Asko kaime. Oro temperatūrai nukritus žemiau nulio, gelbėtojų komandos su šunimis ieškojo dingusiųjų griuvėsiuose, o virš nelaimės vietos skraidė sraigtasparniai ir bepilotės skraidyklės su termovizorinėmis kameromis.
Penkis tūkstančius žmonių turinčioje gyvenvietėje mažiausiai devynis pastatus su daugiau nei 30 butų nušlavusi nuošliauža laikoma daugiausiai aukų pareikalavusia šiuolaikinėje Norvegijos istorijoje. Mažiausiai tūkstantis žmonių buvo evakuota. Kai kurie pastatai liko pakibę prie 300 metrų pločio ir 700 metrų ilgio duburio krašto.
Tiksli nelaimės priežastis kol kas nežinoma, tačiau purvo nuošliauža susidarė vietoje, kur esama Norvegijoje ir Švedijoje pasitaikančio slankiojo molio, galinčio iš kietos medžiagos virsti pusiau skysta mase. Pasak ekspertų, slankusis molis, didelis kritulių kiekis ir drėgnas žiemos oras galėjo prisidėti prie nuošliaužos susiformavimo.
2005 metais Norvegijos pareigūnai perspėjo nestatyti gyvenamųjų namų toje vietovėje, priskiriamoje žemės nuošliaužų „didelio pavojaus zonai“, tačiau vėliau statinių vis tiek joje atsirado.
