Kalbėdamas su žurnalistais, premjeras Jonas Gahras Store tikino, kad tai būtų „įpareigojantis ir ilgalaikis“ indėlis. „Siūlome, kad Ukrainai kasmet per penkerių metų laikotarpį būtų suteikiama po 15 mlrd. kronų, tad iš viso 75 mlrd. kronų“, – sakė vyriausybės vadovas.
Kaip teigiama, šis paketas galėtų finansuoti humanitarinę ir karinę paramą Rusijos užpultai šaliai.
Nepaisant to, galutinė paketo suma dar gali kisti, nes valdančioji koalicija neturi daugumos parlamente ir čia įprastai remiasi kitų partijų parama.
J. G. Store kartu pasiūlė padidinti paramą pietinio pusrutulio šalims, kurios pajuto smarkiausius karo Ukrainoje padarinius. Pasak ministro pirmininko, parama tokioms valstybėms galėtų padidėti 5 mlrd. kronų.
Norvegijos vyriausybė praėjusiais metais sulaukė aštrių kritikos strėlių, kai nusprendė sumažinti 2023-iesiems numatytas paramos vystumuisi lėšas, nors dėl karo prieš Ukrainą nacionalinį biudžetą papildė itin didelės pajamos iš energetikos.
2022 m. Norvegija išstūmė Rusiją ir tapo pagrindine Europos dujų tiekėja.
